Odos bėrimai

Stresas veikia visą organizmą, tame tarpe ir odą. Odos bėrimai, niežėjimas, padidėjęs odos jautrumas dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Žinoma, kad stresas yra pagrindinis lėtines odos ligas, tokias kaip psoriazė, atopinis dermatitas, baltmė ir kitas, provokuojantis faktorius. Tą pastebi ir ligoniai, kurių bėrimai ypač paūmėja po patirtų fizinių ir emocinių traumų.

Dilgėlinė – tai odos liga, pasireiškianti niežtinčiais, pakilusiais odos bėrimais, praeinančiais savaime minučių ar valandų bėgyje be jokių liekamųjų reiškinių. Dilgėlinės priežasčiai nustatyti būtina gydytojo konsultacija, kadangi pasikartojantys dilgėlinės bėrimai gali būti rimtos sisteminės ligos požymis.

Hemoraginis bėrimas – tai bėrimas, atsiradęs dėl kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius. Paprastai hemoraginis bėrimas būna ryškiai raudonos ar violetinės spalvos, neblykšta paspaudus. Hemoraginis bėrimas gali būti rimtos sisteminės ar infekcinės ligos požymis, todėl būtina gydytojo konsultacija.

Bėrimai alkūnių srityse dažniausiai būdingi lėtinei odos ligai psoriazei. Tuomet beria alkūnių, kelių, galvos odą rausvomis, pleiskanojančiomis plokštelėmis. Bėrimai alkūnių linkių srityse ir odos niežėjimas – dažniausias atopinio dermatito požymis. Žinoma, tai nėra vienintelės bėrimų priežastys, todėl tikslesnei diagnozei nustatyti būtina kreiptis į gydytoją dermatologą.

Odos bėrimus ant kojų gali sukelti daugybė priežasčių: depiliacija, alergija, kontaktas su įvairiomis kūno priežiūros priemonėmis ar rūbais. Dažnai bėrimai kojose būna lėtinės odos ligos požymis. Niežtintys padų, tarpupirščių bėrimai gali būti grybelinės infekcijos požymis.

Kūdikių bėrimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai mažieji reaguoja į tam tikrus mamos valgomus maisto produktus, mišinėlius, įvairius aplinkos veiksnius, tačiau bėrimai pirmaisiais gyvenimo metais gali būti ir rimtos, lėtinės ligos požymis. Todėl pamačius bėrimus kūdikių odoje rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris patikslins diagnozę ir gydymą.

Bėrimai nuo saulės gali būti įvairūs. Dažniausiai odą nuo saulės išberia anksti pavasarį, prasidėjus pirmiesiems gausesniems saulės spinduliams – tokiu atveju atsiranda rausvi, niežtintys bėrimai atvirose kūno vietose, dažniausiai kaklo, dekolte, rankų odoje. Kartais bėrimai saulės eksponuojamose vietose atsiranda dėl į vidų vartojamų vaistų, tepamų vaistų ar kremų. Rečiau bėrimai atvirose vietose nuo saulės būna pirmasis sisteminės jungiamojo audinio ligos požymis. Tikslesnei bėrimų nuo saulės priežasčiai nustatyti būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Netinkamas plaukų skutimas – tai odos dirginimas, kuris galiausiai pasireiškia bėrimais, atsirandančiais po skutimosi, įauginėjančiais plaukeliais, iš kurių formuojasi pūlinukai ir gali likti randeliai. Būtina prieš skutant plaukus odą suminkštinti ( tam padeda karšto vandens procedūros), nudezinfekuoti, naudoti skutimui skirtas odą paruošiančias priemones (muilą, putas, gelį), plaukus skusti pagal jų augimo kryptį. Esant stipriam odos sausumui, plaukų folikulų stipresniam ragėjimui, skutant plaukus bėrimų išvengti sunku, todėl rekomenduojama rinktis kitus plaukų šalinimo būdus (impulsinės šviesos procedūras, lazerinį plaukų šalinimą), kurie mažina įauginėjančių plaukelių kiekį, tuo pačiu mažėja ir bėrimų.

Odos bėrimai – vienas dažniausių skundų, dėl kurių kreipiasi pacientai. Priežasčių gali būti įvairiausių, pradedant infekcinėmis ligomis, alergijomis, odos ligomis, baigiant sisteminių ligų apraiškomis odoje. Bėrimą turi įvertinti gydytojas specialistas, kad tiksliau nustatytų jo priežastį.

Depiliacija – tai mechaninis plauko rovimas, kuris neretam žmogui sukelia plaukelio įaugimą bei bėrimus, ilgainiui formuojasi odos spalvos ir struktūros netolygumas. Kartojantis bėrimams po plaukų šalinimo procedūrų, rekomenduojamos lazerinės ar impulsinės šviesos plaukų šalinimo procedūros, kurios pašalina plaukelius ilgam laikui, naudojamos pūlinukų ir įauginėjančių plaukų profilaktikai.

Bėrimai rankose – pagrindinis rankų egzemos požymis. Rankų egzemą gali sukelti įvairūs veiksniai: genetinis polinkis, darbo pobūdis, padidėjęs prakaitavimas, alerginis kontaktinis dermatitas bei daugelis kitų. Bėrimai dažnai būna kartu su niežėjimu. Negydant, odos būklė gali tik blogėti, todėl rekomenduojama bėrimams negyjant, plintant, kreiptis į gydytoją, kuris padės laiku sustabdyti bėrimų plitimą, suteiks informacijos apie tausojančią rankų priežiūrą bei galimus gydymo būdus.

Vaikų bėrimų priežasčių yra daugybė. Dažnai odą beria sergant infekcinėmis, užkrečiamomis ligomis. Tuomet bėrimas būna kartu su aukšta temperatūra, virusinės infekcijos požymiais. Atopinis dermatitas – viena dažniausių odos ligų vaikystėje, pasireiškianti bėrimais visame kūne, stipriu niežėjimu, vaiko neramumu. Bėrimus gali provokuoti maistas, kiti išoriniai ir vidiniai veiksniai. Tiksliai bėrimų priežasčiai nustatyti būtina gydytojo konsultacija.

Veido odos bėrimus gali sukelti naudojami kosmetikos produktai, taip pat įvairios odos bei sisteminės ligos. Dažna klaida, kurią daro pacientai esant bėrimams veide, tai kreipiasi į kosmetologus, kosmetikos parduotuvių konsultantus, kurie paskiria netinkamas priežiūros priemones ir procedūras, ko pasekoje odos problemos tik paaštrėja. Esant niežėjimui kartu su veido bėrimais, rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą, kuris padės parinkti tinkamiausias odos priežiūros priemones ir paskirs reikalingą gydymą.

Odos bėrimai ir niežėjimas tai dažnai kartu būnantys odos ligų simptomai. Juos gali sukelti tiek infekcinės ligos, tiek alerginės ligos bei uždegiminės odos ligos. Todėl norint nustatyti tikslią bėrimų ir niežėjimo priežastį, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Odos bėrimas pūlinukais dažniausiai odos infekcijos požymis. Pūlinukus gali sukelti įvairios bakterijos, grybeliai, rečiau pūlinukais pasireiškia alerginės kilmės susirgimai. Negydoma odos infekcija gali plisti, apimti vis didesnius odos plotus, esant gilesniam uždegimui gali likti randai. Be to, žmonės, sergantys infekcinėmis odos ligomis, gali užkrėsti aplinkinius, todėl itin svarbu savailaikė diagnostika ir gydymas.

Votys (arba furunkulai/karbunkulai) – tai bakterinės kilmės odos infekcija, kuri pasireiškia skausmingais, pūlingais dariniais odoje. Besikartojančios votys, pūliniai gali būti nusilpusio imuniteto, mažakraujystės požymis. Būtina atlikti kraujo tyrimus ir skirti atitinkamą gydymą, kadangi votys palieka randus, gali atsinaujinti ir išplisti. Dažniausiai votys gydomos antibiotikais bei kitomis priešbakterinėmis priemonėmis, būtina laikytis asmens higienos reikalavimų.

Odos deginimo pojūtis – nespecifinis simptomas, rodantis odos sudirgimą ir uždegimą. Dažniausiai deginimas atsiranda po kontakto su tam tikra medžiaga (pvz.: užtepus netinkantį kremą, pasireiškus alergijai, po kontakto su chemikalais). Jei kartu su deginimo pojūčiu atsiranda ir bėrimas, būtina gydytojo konsultacija dėl diagnozės patikslinimo. Kartais – odos deginimas, perštėjimas būna pirmas herpes virusinės infekcijos ar juosiančiosios pūslelinės požymis.

Galvos odos deginimas dažniausiai vargina dėl netinkamų plaukų priežiūros naudojimo, plaukų dažymo. Žinoma, atsiradus bėrimams, paraudimui, galvos deginimas gali rodyti stiprų odos uždegimą, kuriam būtinas specialus gydymas.

Odos blyškumas gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. Dažniausiai odos blyškumą lemia bendras organizmo nusilpimas, nuovargis, mažakraujystė, skydliaukės ligos ir kt. Ypač atsiradus bendriems negalavimams, būtina gydytojo konsultacija.

Dažniausiai rankų oda trūkinėja dėl sausumo, kuris gali būti įgimtas (įgimtas polinkis į sausą odą) arba įgytas, ypač dažnai šlapinant rankų odą, dirbant su cheminėmis medžiagomis, dulkėtoje aplinkoje, nenešiojant pirštinių, stipriai nušalus rankas ir tt. Atsiradus raudonų bėrimų, pakitus rankų odai, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Odos pūslelinė – dažniausiai virusinės (herpes simplex viruso) infekcijos simptomas. Tai lėtinis, pasikartojantis odos susirgimas, dažniausiai pasireiškiantis lūpų srityje, kiek rečiau lytinių organų srityse bei kitose kūno vietose. Prasideda nuo perštėjimo, niežėjimo, vėliau susiformuoja skaidrios pūslytės, kurioms pratrūkus pasidengia šašiukais. Paūmėjimo epizodus skatina nuovargis, peršalimas, saulė. Būtina kuo anksčiau pradėti gydymą, kad pūslelinė nespėtų išplisti. Retesniais atvejais pūslelinis bėrimas odoje gali būti rimtos odos ligos požymis, todėl bėrimui nenykstant, plintant, atsiradus keliose kūno vietose, būtina kuo skubesnė gydytojo konsultacija.

Padidėjęs odos jautrumas gali būti atsiradusios alergijos požymis arba netinkamos odos priežiūros požymis. Retesniais atvejais padidėjęs odos jautrumas lokalizuotame odos plote būna juosiančios pūslelinės ar herpes virusinės infekcijos požymis.

Odos riebalavimas (mediciniškai – seborėja) – tai suintensyvėjęs odos riebalinių liaukų darbas, dažniausiai dėl neaiškių priežasčių, įgimtų savybių. Riebi oda blizga, tokią odą turintys žmonės dažniausiai taip pat skundžiasi ir spuogais bei išsiplėtusiomis poromis. Odos tipo pakeisti neįmanoma, tačiau naudojant specialias priemones galima sureguliuoti odos sekreto gamybą, palengvinti kasdienę odos priežiūrą.

Plaukų slinkimas dažniausiai būna sąlygotas amžiaus ir paveldimumo. Staiga atsiradęs plaukų slinkimas gali būti streso pasekmė ar lėtinės ligos požymis. Plaukų slinkimas taip pat suintensyvėja moterims po gimdymo praėjus keliems mėnesiaims, vėliau atsistato savaime. Plaukai gali slinkti ir dėl vartojamų vaistų ar vitaminų trūkumo. Taip pat plaukų slinkimas būdingas ir lėtinėms odos ligoms, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.

Galvos oda beria dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausios odos ligos, pasireiškiančios galvos bėrimais – žvynelinė, seborėjinis dermatitas, folikulitas. Būtina apžiūrėti viso kūno odą ir tik tada spręsti dėl diagnozės.

Galvos odos žvynelinė gali būti gydoma specialiais šampūnais, vietinio poveikio vaistais bei fototerapija. Retesniais atvejais, kuomet bėrimai vargina ne tik galvos odoje, bet ir kūne, skiriamas sisteminis gydymas geriamais ar leidžiamais vaistais. Žvynelinės gydymui taip pat svarbu sveikas gyvenimo būdas – vengti streso, įtampos, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio.

Galvos odos išsausėjimas dažnai būna kartu su viso kūno odos sausumu. Taip pat galvos odos išsausėjimą gali lemti netinkama galvos ir plaukų priežiūra: dažnas plovimas, įvairių priežiūros priemonių, netinkamų šampūnų, fenų, žnyplių naudojimas. Kartais galvos odos išsausėjimas būna lėtinės odos ligos ar sisteminės ligos požymis.

Odos sukietėjimas, sustandėjimas gali būti lėtinės odos ligos – kietligės (sklerodermos) požymis. Taip pat lokalūs odos sukietėjimai būdingi ir kitoms lėtinėms odos ligoms. Būtina gydytojo dermatologo konsultacija ir gydymas. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rausvos apvalios dėmės odoje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti infekcinės odos ligos (pvz.: grybelio), lėtinės uždegiminės, alerginės odos ligos požymis. Geriausiai diagnozę gali padėti nustatyti gydytojas dermatologas. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Norint panaikinti rausvas dėmes veido srityje, būtina išsiaiškinti jų priežastį. Dažnai tokios dėmės atsiranda dėl netinkamos kosmetikos naudojimo, todėl reikia atkreipti dėmesį ir rinktis tik dermatokosmetiką, parduodamą vaistinėse ir skirtą jautriai odai. Esant bėrimams ne tik veido, bet ir kūno odoje būtina pasitarti su gydytoju dermatologu, kadangi tai gali būti lėtinės odos ligos požymis. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Kojų odos ragėjimas dažnai būna nulemtas genetiškai, pasireiškia kartu su odos sausumu. Taip pat įtakos turi odos priežiūra, avalynės nešiojimas, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas ir pan. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rankų odos suragėjimas dažniausiai būna nulemtas žmogaus vykdomos veiklos. Dažnai suragėjimai delnuose atsiranda dėl aktyvaus fizinio darbo, įvairių prietaisų pastovaus naudojimo dirbant (kitaip tariant mechaninio poveikio į rankų odą). Retesniais atvejais, odos suragėjimai gali būti lėtinės odos ligos, pvz.: žvynelinės, požymis. Todėl norint tiksliau sužinoti suragėjusios odos priežastis, būtina specialisto konsultacija. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Odos spalvos pakitimus gali įtakoti įvairiausi veiksniai. Dažniausiai žmonės skundžiasi atsiradusiomis rudomis dėmėmis (hiperpigmentacija), kurios dažniausiai yra nepiktybinės, atsiranda dėl hormoninių pokyčių, amžiaus, saulės poveikio. Tačiau dėl tikslesnės diagnozės rekomenduojama pasitarti su gydytoju specialistu. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.