Kontaktinis dermatitas

Oda yra didžiausias mūsų organas, veikiantis kaip apsauginis barjeras. Tačiau kai šis barjeras susiduria su tam tikromis medžiagomis, gali kilti uždegiminė reakcija – kontaktinis dermatitas. Tai itin paplitusi problema, sudaranti net 85–95 % visų profesinių odos ligų. Ypač dažnai su šiuo iššūkiu susiduria kirpėjai, manikiūro meistrai, statybininkai bei medicinos darbuotojai, nuolat kontaktuojantys su cheminėmis medžiagomis ar vandeniu.

Dvi kontaktinio dermatito rūšys: kuo jos skiriasi?

Nors simptomai gali atrodyti identiški, mediciniškai išskiriamos dvi visiškai skirtingos šios ligos formos:

Iritacinis (dirginantis) kontaktinis dermatitas

Tai dažniausia forma, kylanti dėl tiesioginio medžiagos poveikio odai, neįtraukiant imuninės sistemos. Bėrimas atsiranda ten, kur oda susilietė su dirgikliu.

    Sukėlėjai: Ilgalaikis sąlytis su vandeniu, detergentai (skalbikliai), rūgštys, šarmai, organiniai tirpikliai ar net šiurkščios drabužių etiketės.

    Reakcijos laikas: Paprastai pasireiškia greitai, praėjus mažiau nei 12 valandų po kontakto.

    Alerginis kontaktinis dermatitas

    Čia pagrindinį vaidmenį vaidina imuninė sistema. Pirmą kartą susidūrus su alergenu, oda „įsimena“ jį (vyksta sensibilizacija), o bėrimai pasireiškia tik po pakartotinio kontakto.

      Sukėlėjai: Nikelis (juvelyriniai dirbiniai, sagtys), lateksas, plaukų dažai, kvapiosios medžiagos, Peru balzamas (muiluose, kvepaluose), augalai.

      Reakcijos laikas: Simptomai išryškėja vėliau – po 12–72 valandų, o bėrimai gali išplisti net į tas vietas, kurios tiesiogiai nelietė alergeno.

      Kaip atpažinti simptomus?

      Kontaktinis dermatitas pasižymi varginančiais pojūčiais:

      Ūmus periodas: Oda parausta, patinsta, pradeda niežėti, atsiranda pūslelių ar šlapiuojančių žaizdelių.

      Lėtinis periodas: Jei kontaktas tęsiasi ilgai, oda sustorėja, suskilinėja, pradeda pleiskanoti ir šerpetoti.

      Atopinio dermatito atveju simptomai panašūs, tačiau juos dažniau lydi paveldimumas, o ligos eiga gali paūmėti dėl streso ar infekcijų.

      Diagnostika: kaip surasti „kaltininką“?

      Nustatyti, kas tiksliai sukelia reakciją, ne visada paprasta. Gydytojas dermatologas konsultacijos metu apžiūri odą ir skiria tyrimus:

      Lopo testai (Patch tests): Tai „auksinis standartas“ nustatant lėto tipo alergines reakcijas. Ant nugaros odos klijuojami specialūs pleistrai su dažniausiai pasitaikančiais alergenais. Jie laikomi 48 valandas, o vertinimai atliekami po 48, 72 ir 96 valandų.

      Biopsija: Atliekama retais atvejais, siekiant atmesti kitas odos ligas.

      Gydymas ir odos priežiūra

      Pagrindinis tikslas – nutraukti kontaktą su dirgikliu ir atkurti odos vientisumą.

      Medicininės priemonės

      Steroidiniai kremai: Mažina uždegimą ir niežulį (dažniausiai skiriami pirmosiomis dienomis).

      Antihistamininiai vaistai: Padeda slopinti stiprų niežėjimą, ypač alerginio dermatito atveju.

      Emolientai: Drėkinantys kremai be kvapiklių, kurie atkuria apsauginį odos sluoksnį. Juos būtina tepti iškart po prausimosi.

      Namų priemonės ir atsargumas

      Nors liaudies medicina siūlo ramunėlių, ąžuolo žievės ar jonažolių voneles, jas reikėtų naudoti atsargiai. Kai kurie augalai gali patys tapti alergenais ir dar labiau sudirginti pažeistą odą. Prieš naudojant bet kokią žolelių priemonę, būtina pasitarti su specialistu.

      5 patarimai, kaip išvengti ligos pasikartojimo

      Venkite dirgiklių: Jei žinote, kad esate alergiški nikeliui ar tam tikram muilui, griežtai venkite kontakto su jais.

      Tinkama apranga: Rinkitės natūralaus pluošto, orui pralaidžius medvilninius drabužius. Venkite veržiančių, sintetinių audinių.

      Apsauga darbe: Dirbdami su cheminėmis medžiagomis visada mūvėkite apsaugines pirštines (jei esate alergiški lateksui – rinkitės vinilines ar nitrilines).

      Aplinkos kontrolė: Palaikykite vėsią temperatūrą namuose, nes karštis ir prakaitas intensyvina niežulį.

      Streso valdymas: Emocinė įtampa dažnai tampa „nervinio dermatito“ priežastimi, todėl svarbu rasti laiko poilsiui.

      Kontaktinis dermatitas yra varginanti, bet valdoma liga. Svarbiausia – kantrybė ir sistemingas gydymas. Tik pasitelkus specialisto pagalbą, nustačius tikslias priežastis ir nuosekliai laikantis rekomendacijų, galima susigrąžinti sveiką odą ir išvengti nemalonių ligos atkryčių.

      Šias paslaugas teikiantys specialistai

      Dr. Eglė Aukštuolienė

      Gydytoja dermatovenerologė

      chat

      Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

      location_on

      Vilnius

      Registruotis trending_flat

      Edita Zubrickienė

      Gydytoja dermatovenerologė.

      chat

      Lietuvių k. | Rusų k.

      location_on

      Vilnius

      Registruotis trending_flat

      Rūta Šidlauskienė

      Gydytoja dermatovenerologė

      chat

      Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

      location_on

      Klaipėda

      Registruotis trending_flat

      Paslaugų kainos

      Medicinos mokslų daktaro dermatologo konsultacija (Dr. Eglė Aukštuolienė)

      140

      expand_more

      Pakartotinė medicinos mokslų daktaro konsultacija (Dr. Eglė Aukštuolienė)

      100

      expand_more

      Mokslų daktaro apžiūra (Dr. Eglė Aukštuolienė)

      60

      expand_more

      Gydytojo dermatologo konsultacija (Edita Zubrickienė)

      90

      expand_more

      Pakartotinė gydytojo dermatologo konsultacija (Edita Zubrickienė)

      70

      expand_more

      Apžiūra (Edita Zubrickienė)

      60

      expand_more

      Gydytojo dermatologo konsultacija (Rūta Šidlauskienė)

      90

      expand_more

      Pakartotinė gydytojo dermatologo konsultacija (Rūta Šidlauskienė)

      70

      expand_more

      Apžiūra (Rūta Šidlauskienė)

      60

      expand_more