Lytiškai plintančios ligos

BENDRI DUOMENYS APIE LYTIŠKAI PLINTANČIAS LIGAS

Lytiškai plintančios ligos (LPL) – tai lytiniu keliu plintančios infekcijos. Į šią sąvoką yra įtrauktos klasikinės LPL – sifilis, gonorėja, minkštas šankeris, kirkšnies granulioma (donovanozė), venerinė limfogranuliomatozė. Taip pat ir kitos pakankamai „jaunos“ lytinės ligos tokios, kaip chlamidiozė, ŽIV ir AIDS, bakterinė vaginozė, kandidozė, trichomonozė, ureaplazmozė, mikoplazmozė, lyties takų pūslelinė (herpes), lyties takų karpos (smailiagalės kondiliomos ir kt.). Svarbu nepamiršti ir tokių ligų, kaip užkrečiamasis moliuskas, niežai, gaktos utėlėtumas ir hepatitas B.

Kodėl lytiškai plintančios ligos yra pavojingos?

LPL infekcijos pavojingos tuo, kad visai negydomos, ar netinkamai gydomos gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, tokius kaip nevaisingumas, impotencija ir kt. Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį: užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui. Taigi labai svarbu, kad visos LPL būtų laiku diagnozuojamos ir gydomos gydytojų.

Kokie dažniausiai pasitaikantys lytinių ligų požymiai?

Vyrų simptomai:

  • Perštėjimas ir skausmas šlapinantis
  • Išskyros iš varpos
  • Bėrimai lyties organų srityje

Moterų simptomai:

  • Nebūdingos išskyros iš makšties
  • Išskyrų iš makšties nemalonus kvapas
  • Perštėjimas ir niežėjimas lyties organų srityje
  • Kraujingos išskyros iš makšties tarp mėnesinių ir/ar po lytinių santykių
  • Skausmas šlapinantis
  • Skausmas lytinio akto metu
  • Skausmas pilvo apačioje
  • Bėrimas lytinių organų srityje

Lytinės ligos

Lytiniu keliu plintančios infekcijos – aktualu pasitikrinti ne tik esant padidėjusiai rizikai, tačiau ir profilaktiškai – kartą per metus. Taip pat – prieš pradedant artimus santykius su nauju žmogumi.

Simptomai, bendri ir vyrams ir moterims:

• Skausmas gerklėje
• Skausmas ir išskyros iš tiesiosios žarnos

Ligos pavadinimasInkubacinis periodasPagrindiniai požymiai
Gonorėja2-10 d.Vyrams: išskyros iš šlapimtakių, skausmas šlapinantis;
Moterims: išskyros iš makšties, skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje.
Chlamidiozė1-3 sav.Vyrams: išskyros iš šlapimtakių, skausmas šlapinantis;Moterims: išskyros iš makšties, skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje.
Ureaplazmozė3-5 sav.Vyrams: išskyros iš šlapimtakių, skausmas šlapinantis;
Moterims: skausmas šlapinantiis, skausmas pilvo apačioje.
Mikoplazmozė3-5 sav.Vyrams: išskyros iš šlapimtakių, skausmas šlapinantis;
Moterims: skausmas šlapinantys, skausmas pilvo apačioje.
Trichomonozė1-4 sav.Vyrams: išskyros iš šlapimtakių, skausmas šlapinantis;
Moterims: išskyros iš makšties.
Sifilis10-90d.Opelės lytinių organų srityje.
Minkštas šankeris2-14 d.
(dažniausiai 3-5 paros.)
Opelės lytinių organų srityje.
Kirkšnies granulioma (donovanozė)8-12 d.
Opelės lytinių organų srityje.
Venerinė limfogranulioma3-30 d.Opelės lytinių organų srityje, kirkšnies limfmazgių pažeidimas.
Lytinių organų pūslelinė (herpes)1-26 paros.
( dažniausiai 2-10 parų.)
Opelės lytinių organų srityje.
Smailiagalės kandilomosNuo kelių savaičių iki 9 mėn. (dažniausiai 1-3 mėn.)Kūno spalvos ataugėlės lytinių organų arba išangės srityje.

Kandidozė – tai infekcija, kurią sukelia Candida rūšies (mieliniai) grybeliai. Šis sukėlėjas paprastai yra normalioji žmogaus flora ir randamas burnoje, žarnyne, lytinių organų gleivinėje. Kartais (ypač po antibiotikų vartojimo, sergant cukriniu diabetu, esant imuniteto nepakankamumui) šis grybelis prisidaugina ir sukelia lytinių organų paraudimą, įtrūkimus, niežėjimą, skausmą, į varškę panašias makšties išskyras. Kartais šiuo grybeliu galima užsikrėsti ir per lytinius santykius.

Bakterinė vaginozė – tai makšties normalios mikrofloros pakitimai, kai pradeda vyrauti anaerobinės bakterijos. Tai nėra lytiškai plintanti liga, tačiau dažnai (nors ne visada) ji yra susijusi su lytinių partnerių skaičiumi. Jei bakterinė vaginozė kartojasi, tiriami bei gydomi ir lytiniai partneriai.

Kaip diagnozuojamos lytiškai plintančios ligos?

Laboratorinė diagnostika turi didelę reikšmę venerologijoje. Svarbu suvokti, kad nė vienas iš laboratorinės diagnostikos metodų nėra tobulas. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl ne kiekvienas teigiamas rezultatas vienareikšmiškai patvirtina ligą. Ir atvirkščiai – ne kiekvienas neigiamas rezultatas atmeta ligą.

Bendrasis tepinėlis – pats paprasčiausiais metodas. Vyrų tiriamoji medžiaga – išskyros iš šlaplės. Moterų tiriama medžiaga iš trijų vietų (šlaplės, gimdos kaklelio, makšties). Metodo esmė – tiriamoji medžiaga plonu sluoksniu užtepama ant mikroskopinio stikliuko, džiovinama, nudažoma specialiais dažais ir vertinama pro mikroskopą.

Priklausomai nuo leukocitų kiekio bendrame tepinėlyje galima spręsti apie uždegimo buvimą arba nebuvimą, o taip pat apie uždegimo pasireiškimą. Be to, bendrasis tepinėlis suteikia informacijos apie mikrofloros pobūdį šlaplėje, gimdos kaklelyje, makštyje. Informacija apie mikroflorą labiau svarbi tiriant moteris, nes dauguma ligų (kandidozė, bekterinė vaginozė) sąlygoja makšties mikrofloros pokyčiai.

Informatyviausi duomenys gaunami, jei pacientas yra nesišlapinęs bent 4 valandas, pacientė bent 48 val iki LPL tyrimo nenaudojo intravaginalinių preparatų, 24 valandas neatliko makšties plovimų, lankosi 18-21 menstruacijų ciklo dieną.

Metodai, nustatantys lytinės ligos sukėlėjo antigenus susideda iš imunofermentinės analizės ir tiesioginės imunofliurescencijos. Pas vyrus tiriamoji medžiaga – išskyros iš šlaplės, pas moteris – išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties. Šiems lytiškai plintančių ligų tyrimams būdinga nedidelė savikaina ir greitas atlikimas (pora valandų). Gana paplitęs metodas. Bet jiems būdingas rezultatų tikslumas yra apie 70 proc..

Metodai, nustatantys ligos sukėlėjo DNR (taip vadinama DNR-diagnostika) susideda iš polimerazės grandininės reakcijos. Tiriamąja medžiaga gali būti ne tik išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties, bet ir šlapimas. Šie metodai yra labai modernūs ir jiems būdingas rezultatų tikslumas yra 90-95 proc.. Laikas nuo medžiagos paėmimo LPL tyrimui iki rezultato gavimo dažniausiai yra 1-2 paros. Šis metodas yra patikimas diagnozuojant chroniškas ir be simptomines infekcijas. Esant gausioms (ypač pūlingoms) išskyroms metodo tikslumas ženkliai blogėja. Esant pūlingoms išskyroms labiau tinkamesni imunofermentinės analizės/ tiesioginės imunofliurescencijos metodai ir pasėlis.

Pasėlis. Šio metodo esmė – tiriamosios medžiagos pasėjimas į specialią maitinamąją terpę, kuri yra tinkama mikroorganizmų augimui. Tiriamoji medžiaga – išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties, ryklės ir tiesiosios žarnos. Pasėliui būdingas aukštas rezultatų tikslumas (95-100 proc.). Didelis šio metodo trūkumas – atsakymas gaunamas tik po 7-10 parų.

Antikūnų sukėlėjų nustatymas. Šie metodai nustato ne patį sukėlėją, o antikūnus prieš jį (tai yra organizmo imunologinį atsaką į sukėlėją). Tiriamoji medžiaga – kraujas. Šie metodai plačiai taikomi diagnozuojant sifilį ir virusines infekcijas (lytinių organų pūslelinę, hepatitus B ir C, ŽIV-infekciją).

Antikūnai kraujyje gali išlikti ilgą laiką po bakterinių infekcijų gydymo. Todėl diagnozuojant bakterines infekcijas (išskyrus sifilį) šie metodai nėra tikslingi, nes jie neleidžia atskirti persirgtos ir esamos infekcijos.

Paskutiniu metu tapo „madinga“ taikyti metodus, nustatančius antikūnus sukėlėjui, diagnozuojant chlamidiozę ir ureaplazmozę. Tai nelabai teisinga, nes sunku atskirti esamą infekciją nuo persirgtos anksčiau. Daugumoje metodikų šie metodai nerekomenduojami diagnozuojant chlamidiozę ir ureaplazmozę. Išimtis yra nustatymas antikūnų chlamidijoms gydant moterų nevaisingumą.

Svarbu yra tinkamai ir laiku atlikti LPL tyrimus. Tyrimas inkubacinio periodo metu, o taip pat 3-4 savaičių laikotarpio po antibiotikų vartojimo, gali būti netikslus. Gauti lytiškai plintančios ligos tyrimo rezultatai turi būti interpretuojami individualiai. Visada reikia atminti, kad galimi klaidingai-teigiami ir klaidingai-neigiami rezultatai.

Geriausiai šiems tikslams yra paruošti gydytojai-dermatovenerologai. Urologai ir ginekologai, kaip taisyklė, turi labiau supaprastintą supratimą apie lytiškai plintančių infekcijų diagnozavimą.

Kaip gydomos lytiškai plintančios ligos?

Lytiškai plintančioms infekcijoms gydyti skiriami geriami vaistai, injekcijos į raumenis ar veną bei vietiškai tepami preparatai.
Gydymo metu, kol yra pavojus pakartotinai užsikrėsti LPL ar perduoti ligą kitiems asmenims, ligoniai turėtų vengti lytinių santykių. Po gydymo reikėtų atvykti pasitikrinti.

Būtina informuoti apie diagnozuotą LPL lytinius partnerius. Partneriai visuomet turi būti apžiūrimi ir ištiriami.

Lytiškai plintančių ligų mitai:

Mitas 1.

Oralinis sekas yra saugus.

Tai netiesa. Dauguma lytiškai plintančių ligų užsikrečiama esant lytiniam oraliniam kontaktui be prezervatyvo. Bet reikia pastebėti, kad užsikrėtimo rizika yra mažesnė, nei esant kontaktui per makštį.

Mitas 2.

Lytiniai kontaktai su vedusiu vyru (vedusia moterimi) – rizikos užsikrėsti LPL nėra.

Lytiniai kontaktai su vedusiu vyru (vedusia moterimi) neatmeta rizikos užsikrėsti LPL. Juk dažnai LPL eiga gali būti besimptomė (ypač moterims). Žmogus net neįtaria apie ligą, kuria galėjo užsikrėsti prieš daug metų.

Mitas 3.

Lytiniai santykiai su žmonėmis, kuriuos periodiškai tikrina dėl LPL ligų pašalina riziką užsikrėsti lytinėmis ligomis.

Su šiuo mitu sunku sutikti. Pirmiausiai, tokios masinės patikros susideda tik iš bendrojo tepinėlio ir serologinių tyrimų sifiliui. Todėl galima praleisti eilę LPL ligų (chlamidiozę, mikoplazmozę, ureaplazmozę, virusines infekcijas), kurių eiga gali vykti be pokyčių bendrame tepinėlyje. Visų antra, neretai tokios patikros vyksta formaliai arba išvis „virtualiai“.

Mitas 4.

Dauguma lytiškai plintančių ligų galima užsikrėsti baseinuose arba naudojantis bendra vonia.

Tai netiesa. LPL ligų sukėlėjai labai neatsparūs aplinkoje. Nebūdami žmogaus organizme jie greitai žūsta. Be to, pavieniai mikroorganizmai paprastai negali sukelti lytinės ligos. Ligai sukelti reikalingas žymiai didesnis mikroorganizmų kiekis, kuris gali pakliūti į organizmą tik esant lytiniam kontaktui.

Mitas 5.

Makšties praplovimas iš karto po lytinio akto gali žymiai sumažinti LPL užsikrėtimo riziką pas moterims.

Makšties praplovimai ne tik nesumažina LPL užsikrėtimo rizikos, bet kaip tik prisideda prie sukėlėjų slinkimo į lytinių organų aukštesnius skyrius, taip sukeliant komplikacijas (gimdos uždegimą). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis būdas yra pagrindinis bakterinės vaginozės susirgimo rizikos faktorius.

Mitas 6.

Šlapinimasis ir lytinių organų apsiplovimas iš karto po lytinio akto gali žymiai sumažinti lytinių ligų užsikrėtimo riziką pas vyrams.

Gali būti, kad užsikrėtimo rizika šiek tiek sumažėja, tačiau nėra žinoma kiek tiksliai. Tokios profilaktinės priemonės tikrai nepakenks, bet pasikliauti vien jomis tikrai neverta.

Mitas 7.

Prezervatyve yra angelės, kurios praleidžia ŽIV ir LPL sukėlėjus.

Tai netiesa. Šiuolaikiniais moksliniais tyrimais užtikrintai įrodyta ir nustatyta, kad prezervatyvai yra pagaminti iš latekso ir teisingai juos naudojant, patikimai apsaugo nuo ŽIV bei LPL sukėlėjų.

Šias paslaugas teikiantys specialistai

Laimutė Trociukienė

Dermatologė
chat

Lietuvių k. | Rusų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Algirdas Šumila

Gydytojas dermatovenerologas
chat

Lietuvių k. | Anglų k. | Rusų k.

location_on

Vilnius

Registruotis trending_flat

Paslaugų kainos

Pakartotinė gydytojo dermatolovenerologo konsultacija (gyd. Laima Trociukienė, Algirdas Šumila)

60

expand_more

Tyrimų rezultatų interpretavimas, diagnozės nustatymas, gydymo paskyrimas (po pirmo vizito)

60

expand_more

Apžiūra (Laimutė Trociukienė)

60

expand_more

Apžiūra (Algirdas Šumila)

60

expand_more

Recepto išrašymas

10

expand_more

Bendras tepinėlis (mikroskopinis tyrimas)

15

expand_more

Prostatos sekreto ištyrimas

15

expand_more

Ištyrimas dėl grybelio (atspaudas iš gleivinės)

15

expand_more

Bendras šlapimo tyrimas (11 parametrų)

10

expand_more

Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis ištyrimas mikrobiologine MYCOPLASMA IST sistema su jautrumo 9 antibiotikams nustatymu (tiriamoji medžiaga – urogenitalinės nuograndos)

30

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Atopobium vaginae

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Candida albicans

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Candida albicans/ Candida spp.

25

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Chlamydia trachomatis

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Gardnerella vaginalis

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Haemophilus ducreyi

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Herpes Simplex virusas 1/2 (HSV1/2) (tik iš žaizdos nuogramdų)

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Mycoplasma genitalium

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Mycoplasma hominis

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Neisseria gonorrhoeae

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Treponema pallidum (tik iš žaiždos nuogramdų)

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Trichomonas vaginalis

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Ureaplasma parvum

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Ureaplasma urealyticum

16

expand_more

Tyrimai PGR metodu: Ureaplasma urealyticum /Ureaplasma parvum

25

expand_more

Bakterinės vaginozės paletė

40

expand_more

5-ių lytiškai plintančių (5 LPI) sukėlėjų nustatymas

50

expand_more

7-ių lytiškai plintančių (7 LPI) sukėlėjų nustatymas

60

expand_more

9 lytiškai plintančių (9 LPI) sukėlėjų nustatymas

80

expand_more

14 lytiškai plintančių (14 LPI) sukėlėjų nustatymas

150

expand_more

5-ių Candida sukėlėjų nustatymas

50

expand_more

ŽPV nustatymas 16, 18

30

expand_more

ŽPV 16, 18 ir 45 genotipų nustatymas ir 14 aukštos rizikos genotipų atranka 31, 33, 35, 39, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68

39

expand_more

ŽPV 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68 (14 aukštos rizikos genotipų)

49

expand_more

ŽPV 6, 11, 16, 18, 26, 31, 33, 35, 39, 44, 45, 51, 52, 53, 56, 58, 59, 66, 68, 73, 82 (21 aukštos rizikos genotipų)

59

expand_more

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai)

15

expand_more

Chlamydia trachomatis IgG

16

expand_more

Chlamydia trachomatis IgA

16

expand_more

Chlamydia trachomatis IgM

16

expand_more

RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai)

10

expand_more

TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai)

10

expand_more

HSV1 IgG (Herpes simplex viruso 1-ojo tipo IgG)

11

expand_more

HSV2 IgG (Herpes simplex viruso 2-ojo tipo IgG)

11

expand_more

Kraujo paėmimas

7

expand_more

HORMONINIAI KRAUJO TYRIMAI: TTH (tirotropinas)

8

expand_more

HORMONINIAI KRAUJO TYRIMAI: LT4 (laisvas tiroksinas)

9

expand_more

HORMONINIAI KRAUJO TYRIMAI: T4 (tiroksinas)

11

expand_more

HORMONINIAI KRAUJO TYRIMAI: TTE (testosteronas)

13

expand_more