Turinys
Karpos – tai dažnas virusinis odos susirgimas, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis patogenas gali pažeisti tiek odą, tiek gleivines, o karpos yra pati dažniausia ŽPV infekcijos forma. Mokslininkai yra identifikavę apie 150 skirtingų ŽPV tipų, kurių kai kurie turi polinkį pažeisti konkrečias kūno sritis. Pavyzdžiui, 1 tipo virusas dažniausiai sukelia padų karpas, o 6 ir 11 tipai – lytinių organų karpas.
Nepaisant to, kad karpos gali atsirasti bet kuriame amžiuje, jos dažniausiai diagnozuojamos vaikams ir paaugliams. Šie odos dariniai yra gerybiniai, tačiau gali sukelti nemažai diskomforto – ne tik estetinio, bet ir fizinio, ypač kai karpos lokalizuojasi vietose, kur didelis mechaninis spaudimas ar trinimasis.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Karpų atsiradimas signalizuoja apie susilpnėjusį odos atsparumą ir nusilpusią imuninę sistemą. Virusas mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, todėl tam tikros sąlygos ir veiksniai ženkliai padidina užsikrėtimo riziką:
- Odos barjero pažeidimai (nagų kramtymas, odelių aplink nagus krapštymas, mikrotraumos)
- Nusilpusi imuninė sistema (ŽIV infekcija, imunosupresinių vaistų vartojimas, po organų transplantacijos operacijų)
- Egzistuojančios odos ligos (pavyzdžiui, atopinis dermatitas)
- Gausus prakaitavimas ir sutrikusi kraujotaka
- Profesinė veikla, susijusi su žalia mėsa, paukštiena ar žuvimi
- Netinkama asmeninė higiena – dalijimasis rankšluosčiais ir kitomis higienos priemonėmis
- Vaikščiojimas basomis viešose drėgnose vietose (pirtyse, baseinuose, sporto klubuose)
- Nešiojama nekokybiška avalynė (per ankšta, per siaura, neleidžianti odai kvėpuoti)
- Ilgalaikis stresas ir nuolatinės įtampą keliančios situacijos
- Nesubalansuota mityba, pernelyg intensyvus deginimasis saulėje, nesaugus lytinis gyvenimas
Kaip vyksta užsikrėtimas?
ŽPV plinta tiesioginio kontakto būdu nuo sergančio asmens arba viruso nešiotojo. Taip pat galima užsikrėsti per bendrus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius. Virusui lengviau prasiskverbti pro odos apsauginį barjerą, kai yra net mažiausių, neretai plika akimi nematomų odos pažeidimų.
Svarbu žinoti, kad galima užsikrėsti ir „pačiam nuo savęs” – netyčia traumavus esamą karpą, virusas gali plisti į gretimas odos sritis. Patekęs į organizmą, ŽPV veikia epitelio ląsteles, stimuliuodamas jų nenormalų dauginimąsi. Dėl šio proceso susiformuoja būdingi ligos požymiai – kieti odos dariniai su šiurkščiu paviršiumi.
Įdomu tai, kad apie 20% vaikų karpų gali išnykti savaime per dvejus metus. Suaugusiesiems šis procesas trunka ilgiau – paprastai nuo kelių iki keliolikos metų. Deja, šis virusinis susirgimas linkęs kartotis.
Prieš ir po karpų gydymo
Pagrindiniai karpų tipai ir jų požymiai
Paprastosios karpos sudaro apie 70% visų atvejų. Tai nuo 2 mm iki kelių centimetrų skersmens dariniai, kurių spalva svyruoja nuo odos atspalvio iki gelsvo. Jų paviršius suragėjęs, o pažeidus stebimas smulkus taškinis kraujavimas arba matomi juodi taškeliai. Šios karpos dažniausiai išauga ant plaštakų, pirštų, delnų ir kojų.
Padų karpos yra netaisyklingos formos dariniai su šiurkščiu paviršiumi, praradusiu įprastą odos piešinį. Jos atsiranda vietose, kuriose yra didžiausias mechaninis spaudimas ar trinimasis, todėl gali būti skausmingos. Kelios padų karpos gali susilieti į vieną darinį – vadinamąją mozaikinę karpą. Didelės padų karpos ne tik sukelia skausmą, bet ir trukdo normaliai vaikščioti, bėgioti ar užsiimti kita fizine veikla. Šio tipo karpos sunkiausiai pasiduoda gydymui.
Plokščiosios karpos – tai 1-4 mm skersmens plokšti, ovalūs, apvalūs ar daugiakampiai dariniai su lygiu paviršiumi. Jų spalva gelsva arba odos atspalvio, konsistencija kieta. Šios karpos paprastai išsidėsto linijomis nedidelių įbrėžimų vietose ir dažniausiai būna daugybinės. Jos pažeidžia rankas, riešus, kelius, veidą ir kaklą, tačiau tai nėra dažniausiai pasitaikantis karpų tipas.
Lytinių organų karpos (smailiagalės kondilomos) yra traktuojamos kaip lytiškai plintanti infekcija. Jas dažniausiai sukelia 6 ir 11 tipo ŽPV. Šios karpos gali būti tiek pavienės, tiek daugybinės. Vyrams jos atsiranda varpos ar prepucijos srityje, moterims – ant didžiųjų lytinių lūpų. Kondilomų dydis svyruoja nuo 1 iki 5 mm, nors pasitaiko ir didesnių – kelių centimetrų dydžio, vietomis susiliejusių. Jos gali būti kietos (suragėjusios) arba minkštos. Pažeidus būdingas kraujavimas.
Karpos taip pat gali būti klasifikuojamos pagal lokalizaciją (pavyzdžiui, apynagės karpos) ir morfologinius ypatumus (siūlinės, mozaikinės karpos).
Diagnostika
Karpos diagnozuojamos gydytojo dermatovenerologė apžiūros metu. Specialistas detaliai įvertina bėrimą, odos pažeidimo tipą ir būdingus darinio požymius. Retais, ypač neaiškiais atvejais, norint patikslinti diagnozę, gali būti atliekama odos biopsija ir darinio histologinis tyrimas. Tačiau dažniausiai papildomų laboratorinių ar instrumentinių tyrimų karpų diagnostikai nereikia.
Gydymo metodai
Nors karpų šalinimo būdų yra nemažai, svarbu suprasti, kad nė vienas jų negarantuoja apsaugos nuo karpų atsinaujinimo. Priežastis paprasta – pašalinama tik infekcijos išraiška (odos darinys), o pats virusas organizme išlieka.
Medikamentinis gydymas – destrukcija specialiomis rūgštimis (salicilo, trichloracto ir kt.). Šie preparatai minkština epidermį ir stimuliuoja vietinį imuninį atsaką. Visgi šis metodas trunka ilgiausiai – reikalingos dažnos vaisto aplikacijos pagal specialią schemą ir tam tikrų odos priežiūros taisyklių laikymasis. Gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos: odos sudirgimas, paraudimas ir kitos.
Kriodestrukcija skystu azotu – vienas seniausių ir plačiausiai taikomų metodų. Procedūra yra skausminga, todėl rekomenduojama tik vyresniems vaikams ir suaugusiesiems. Užšaldoma ne tik karpa, bet ir nedidelis aplinkinės sveikos odos plotas. Kriodestrukcija kartojama kas 2-3 savaites. Jei po 6 procedūrų efekto nėra, rekomenduojama pakeisti gydymo metodą. Šis būdas netinka apynagių, pirštų ir padų karpų šalinimui, taip pat neefektyvus, kai karpos storis viršija 2-3 mm. Pagrindiniai šalutiniai reiškiniai – odos paraudimas, pūslių susidarymas, skausmas.
Lazerinė destrukcija – greičiausias ir dažnai efektyviausias karpų gydymo metodas. Paprastai užtenka vos vienos procedūros. Ji atliekama vietinėje nejautroje, todėl yra neskausminga ir nesukelia pūslių atsiradimo. Lazeriu pašalintos karpos rečiau atsinaujina, nes procedūros metu darinys pašalinamas iki sveikų audinių, o aplinkiniai audiniai nelieka pažeisti. Gijimo trukmė priklauso nuo karpos dydžio, o sugijus dažniausiai randelio nelieka arba jis būna vos pastebimas. Lazerinė destrukcija tinka ir toms karpoms, kurių neveikia kiti gydymo metodai.
Chirurginis pašalinimas – itin retai taikomas metodas. Nors šiuo būdu karpa pašalinama galutinai, jo taikymą riboja gijimas randais. Tai ypač vengtina padų srityje, nes ten susiformavę randai būna skausmingi.
Konkretų gydymo būdą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, imuninės sistemos būklę, karpų skaičių, dydį, išplitimą ir lokalizaciją. Esant daugybinėms karpoms, gali būti derinami keli gydymo metodai.
Prevencija
Norint išvengti karpų atsiradimo, rekomenduojama:
- Saugoti odą nuo išsausėjimo ir mechaninių pažeidimų
- Palaikyti stiprią imuninę sistemą – tinkamai maitintis, išvengti pervargimo
- Laikytis kruopščios rankų ir kojų higienos
- Nešioti kokybišką, tinkamo dydžio avalynę, kuri neleidžia kojoms prakaituoti
- Viešose drėgnose patalpose (baseinuose, pirtyse) visada nešioti asmeninę avalynę
- Pasirinkti saugų lytinį gyvenimą, kad išvengtumėte lytinių organų karpų
Jei nepavyksta išvengti karpų atsiradimo, svarbu laiku kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs tinkamiausią gydymo būdą ir priemones.
