Melanoma – tai melanocitinės kilmės piktybinis odos navikas, pati agresyviausia odos vėžio forma. Šis navikas susiformuoja iš melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva. Apie 50 proc. melanomų išsivysto iš apgamų, 50 proc. atvejų gali atsirasti visiškai sveikoje odoje. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų, iš kurių net du trečdaliai – moterims. Deja, tačiau dažniausiai melanoma nustatoma jau II ar net IV stadijos. Nors iš visų odos vėžių tai rečiausiai pasitaikantis navikas, sergamumas odos melanoma didėja visame pasaulyje, kasmet apie 7- 8 %. 5-ių metų išgyvenamumas priklauso nuo ligos stadijos diagnozės nustatymo metu. Melanoma – odos vėžios forma, kuri sparčiausiai plinta ir lemia didžiausią mirtingumą.
Kokie veiksniai didina tikimybę susirgti melanoma?
- Ultravioletiniai spinduliai. Riziką didina ne tik nesaikingas mėgavimasis natūraliais saulės spinduliais, bet ir deginimasis soliariume, vaikystėje buvę saulės nudegimai. Šviesią odą turintys asmenys (ypač tie, kurie greitai nudega) turi didesnę, kadangi jų oda nėra itin atspari žalingam UV spindulių poveikiui.
- Odos pigmentinis tipas: šviesi oda, šviesūs plaukai, mėlynos akys, polinkis į strazdanas. Tokie žmonės saulėje greitai nudega. Visi šie faktoriai, rodantys padidėjusį odos jautrumą saulės spinduliams, yra melanomos rizikos veiksniai.
- Didelis kūno apgamų skaičius (> 50). Nors didžioji dalis melanomų atsiranda lygioje odoje, tačiau patariama bent 1 kartą per mėnesį patiems apsižiūrėti savo apgamus dėl galimų pokyčių.
- Atipiniai apgamai. Tai gerybiniai, įgyti melanocitiniai apgamai, kurie turi tam tikrų melanomos bruožų, pvz., jie gali būti asimetriški, netaisyklingų kontūrų, kelių spalvų ir pan. Melanomos rizika padidėja, jeigu asmuo turi daug atipinių apgamų arba šeimoje yra buvę melanomos atvejų. Plačiau skaitykite skyrelyje atipiniai apgamai.
- Paveldėjimas. Apie 10% melanomos atvejų yra genetiniai. Rizika ženkliai padidėja, jeigu sergančiųjų melanoma yra tarp I-os ar II-os eilės giminių.
- Praeityje pacientui nustatytas nepigmentinis odos vėžys.
- Imunosupresija (po organų transplantacijos, sergant vėžiu, ŽIV infekcija, ilgą laiką vartojant kortikosteroidus). Šiems pacientams melanoma atsiranda sveikoje odoje.
Melanomos požymiai
Melanoma gali atsirasti iš apgamo (įgimto ar įgyto), taip pat ir ant lygios odos, kuomet navikas susiformuoja iš melanocitų, nesusigrupavusių į apgamą. Dažniausiai melanoma susiformuoja per kelis metus, tačiau pasitaiko ir itin agresyvių formų, kai navikas greitai auga ir per tris mėnesius pasiekia kelių milimetrų storį. 90% atvejų melanoma pastebima odoje, 8%- kituose organuose, o 2% atvejų pirminis melanomos židinys nerandamas, nustatomos tik atokios metastazės.
Dauguma melanomų atsiranda kaip paviršiniai odos navikai, ilgus metus nepereinantys epidermio barjero ir neplintantys į gilesnius odos sluoksnius. Tai vadinamoji „horizontali“ augimo fazė. Šioje stadijoje melanoma yra kuo puikiausiai išgydoma operaciniu būdu. Navikui pradėjus plisti gilyn, į žemiau esančius odos sluoksnius, prasideda „vertikali“ augimo fazė. Tokie navikai gali duoti metastazes į atokiau esančius organus – plaučius, kepenis, smegenis, kaulus.
ABCDE melanomos atpažinimo metodas
Svarbu žinoti, jog pakitęs apgamo dydis, forma, spalva yra įspėjamieji melanomos požymiai. Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:
- A (asimetrija) – apgamas asimetriškas, jo abi pusės skirtingos formos;
- B (kraštai) – apgamo kraštai dantyti, netaisyklingi ar neryškūs;
- C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;
- D (diametras) – dažniausiai daugiau nei 6 mm navikas arba panašaus dydžio kaip trintukas pieštuko gale (ar didesnis). Tačiau pirmą kartą aptiktu melanomos atveju navikas gali būti ir mažesnio dydžio;
- E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Bet kokie odos dėmės dydžio, formos, spalvos ar iškilumo pokyčiai arba bet koks nauji simptomai, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar susidariusi plutelė, gali būti įspėjamasis melanomos požymis.
Jeigu kažkuris iš šių simptomų ar požymių kelia abejonių, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kuo anksčiau nustatoma melanoma, tuo didesnė tikimybė, jog gydymas bus sėkmingas.
Skiriami 4 pagrindiniai melanomos potipiai:
- Paviršiumi plintanti melanoma. Tai dažniausias melanomos potipis, nustatomas apie 70% visų melanomos atvejų. Dviem trečdaliais atvejų tai būna naujai, sveikoje odoje susiformavęs navikas. Pastebėta, kad vyrams paviršiumi plintanti melanoma dažniausiai atsiranda nugaros srityje, o moterims – blauzdose. Būdinga įvairios spalvos ir netaisyklingų kraštų dėmė ar plona plokštelė. Dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki centimetrų. Navikas gali turėti rausvą, melsvą, juodą ar pilką atspalvį.
- Mazginė melanoma. Antras pagal dažnumą melanomos potipis, sudaro 15 – 30% visų melanomos atvejų. Būdingas tamsios spalvos mazgas, kuris gali priminti polipą, būti su „kojyte“. Spalva būna tolygi, kartais turi rausvą atspalvį.
- Piktybinis šlakas (lentigo maligna). Dažniausiai atsiranda vyresniems žmonėms saulės pažeistose srityse. Liga prasideda kaip ruda dėmė, kuri, metams bėgant, vis didėja, tamsėja, atsiranda asimetrija, spalvos ir reljefo netolygumai. Tai sudaro 10 – 15% visų melanomos atvejų.
- Akrolentiginė melanoma, sudaranti <5% visų melanomos atvejų. Pažeidžiama delnų ir padų oda, ponaginės sritys. Atsiranda tamsiai ruda ar juoda dėmelė, plokštelė su paviršiaus nelygumais. Kartais išopėja, pradeda kraujuoti. Ponaginė melanoma kyla iš nago augimo zonos ir pasireiškia kaip išilginis tamsus ruožas nago plokštelėje. Taip pat po nagu gali atsirasti tamsus išopėjęs darinys.
Ankstyva melanomos diagnostika yra pagrindinė priemonė, kuri pagerina pacientų išgyvenamumo prognozes. Apie melanomos diagnostiką skaitykite skyrelyje Ankstyvoji melanomos diagnostika.
