Aktininė keratozė yra priešvėžinė odos būklė, kuriai būdingi pavieniai arba daugybiniai netaisyklingos formos suragėję odos pažeidimai, pasidengę šiurkščiu pleiskanotu paviršiumi. Odos pažeidimai, būdingi aktininei keratozei, atsiranda dėl atipinių keratinocitų proliferacijos. Laiku negydoma būklė gali transformuotis į odos plokščialąstelinę karcinomą. Aktininė keratozė dažnai vadinama saulės keratoze arba spinduline aktinine keratoze, kadangi pagrindinis jos rizikos veiksnys yra ilgalaikis saulės spindulių poveikis.
Aktininės keratozės rizikos faktoriai:
- Šviesi oda (I, II, III tipo);
- Ultravioletinių saulės spindulių ilgalaikis poveikis. Didesnę riziką susirgti aktinine keratoze turi tie, kurie daug laiko praleidžia lauke po atvira saule;
- Praeityje patirti odos nudegimai nuo saulės;
- Vyriška lytis;
- Vyresnis amžius. Visgi, pastaruoju metu aktininė keratozė nustatoma vis jaunesniems pacientams;
- Imunosupresija.
Kokie yra aktininės keratozės požymiai?
Aktininė keratozė dažniausiai susiformuoja ypač daug saulės spindulių gavusiose kūno vietose – ant nosies, viršugalvio, ausų, veido, kaklo, rankų, pečių. Pirmieji aktininės keratozės požymiai yra, kai pradeda atsirasti netaisyklingų formų pleiskanotos, paraudusios dėmės ar plokštelės iki 2 cm dydžio, kurios pasižymi itin šiurkščiu paviršiumi. Laikui bėgant, tokios dėmės gali tapti daugybinėmis, jos ima kietėti, suragėja ir pasidengia sunkiai atsilupinėjančiais žvynais. Taip pat, yra matomi kenksmingi saulės poveikio požymiai – hiperpigmentacija dėmelėmis, gelsvas odos atspalvis, teleangiektazijos, odos sausumas. Kai kuriuos pacientus gali varginti padidėjęs odos jautrumas, gėlimo pojūtis.
Liga diagnozuojama apžiūros metu (retais atvejais tinka paciento atsiųstos odos darinių nuotraukos), dermatoskopijos ir (ar) siaskopijos duomenimis, morfologiniais tyrimais.
Kada reikalingas aktininės keratozės gydymas?
Aktininė keratozė retais atvejais (apie 7 proc. visų atvejų) išnyksta savaime, dažniausiai, kai liga yra ankstyvojoje stadijoje. Visgi, apie 20 proc. aktininės keratozės darinių transformuojasi į plokščialąstelinę karcinomą. Taigi, ligos prevencijai yra rekomenduojama šalinti visus aktininės keratozės darinius, kadangi negalima nustatyti, kurie iš jų laikui einant transformuosis į odos vėžį.
Aktininės keratozės gydymas
- Kriodestrukcija skystu azotu;
- Lazerinė destrukcija;
- Fotodinaminė terapija;
- Gydymas vietiniais chemoterapiniais preparatais: imikvimodu, 5-fluoruracilu.
Pavieniams dariniams dažniausiai taikoma destrukcinė terapija skystu azotu ar lazeriu, esant daugybiniams odos pažeidimams skiriamas gydymas imikvimodo arba 5-fluoruracilo preparatais. Visgi, kiekvieno paciento atvejui yra sudaromas individualus gydymo planas.