Visus odos darnius iš esmės galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes:
- gerybinius odos darinius;
- piktybinius odos darinius;
- priešvėžines (ikivėžines) būkles.
Priešvėžinės odos būklės – tai tarpinė grandis tarp gerybinių ir piktybinių odos darinių. Tokiems dariniams būdinga ląstelių, sudarančių šį darinį, atipija (t.y. tam tikri struktūriniai pokyčiai). Šie pokyčiai dar nėra vėžio požymis, bet tokių pokyčių neturi sveikos ląstelės. Šie pokyčiai nustatomi odos darinio histologinio tyrimo metu, atlikus kurį yra diagnozuojamas priešvėžinis odos darinys bei po paciento būklės įvertinimo skiriamas atitinkamas gydymas ir aktyvus stebėjimas.
Ikivėžiniai odos susirgimai
Ikivėžiniai odos susirgimai – tai odos dariniai, kurie tam tikrų veiksnių dėka ar laikui einant gali virsti į odos vėžį. Visgi, labai sunkiai gali būti nustatoma riba, kur yra ikivėžiniai odos susirgimai ir kur prasideda ankstyvi piktybiniai odos dariniai. Todėl ikivėžiniai pakitimai turi būti reguliariai ir kruopščiai stebimi. Šie odos dariniai yra šalinami, jei gydytojas dermatologas mano, kad tai naudingiausia paciento sveikatai.
Ikivėžiniai odos pakitimai arba susirgimai yra šie: atipiniai apgamai, aktininė keratozė, odos ragas, Bowen‘o liga.
Atipiniai apgamai – tai gerybiniai odos dariniai, kuriems būdinga asimetrija, netaisyklingi kontūrai, didesnis nei 5 mm skersmuo bei kelios susijungusios spalvos. Dažnai tai yra priešvėžinės būklės dariniai, kadangi visi išvardyti požymiai atitinka melanomos požymius. Atipiniai apgamai pradeda keistis dėl ilgalaikio saulės poveikio, taip pat tam įtakos turi ir genetinis polinkis. Visgi, tai nereiškia, kad atipiniai apgamai laikui einant taps odos vėžiu.
Kriterijai, pagal kuriuos galima lengvai prisiminti kaip pasitikrinti, ar neturite atipinių apgamų – ABCDE:
- A (asimetrija) – apgamo kontūrų, formos asimetrija.
- B (kraštai, angl. borders) – netaisyklingi apgamo kraštai.
- C (spalva, angl. color) – kelių susijungusių spalvų apgamai.
- D (diametras) – apgamai, didesni nei 5 mm.
- E (evoliucija, augimas) – apgamai auga ir kitaip keičiasi jų išvaizda.
Aktininė keratozė – dar vadinama saulės ar senatvine keratoze. Dažniausiai atsiranda labiausiai saulės apšviečiamose vietose (pvz., veide). Susidaro gelsvos, gelsvai rusvos, netaisyklingos formos, nedideli (iki 2 cm) židiniai, kuriuose oda būna suragėjusi, pleiskanota. Paviršius yra šiurkštus. Yra žinoma, kad aktininė keratozė labiau būdinga vyrams nei moterims, taip pat asmenims, sergantiems ligomis, dėl kurių nusilpsta imuninė sistema. Liga trunka kelis mėnesius ar metus.
Odos ragas – dar vadinamas senatviniu ragu. Tai ikivėžinė odos būklė, kai odos darinys primena raginį kūgį, kurio ilgis viršija skersmenį. Odos ragas formuojasi ilgus metus, bet turi padidintą riziką virsti piktybiniu dariniu. Ši liga labiausiai būdinga labai senyvo amžiaus žmonėms.
Bowen’o liga – ikivėžinės odos susirgimas, kai atsiranda nelygių kraštų rausvos dėmės, o vėliau jų vietoje susiformuoja pleiskanojanti plokštelė. Jeigu plokštelės vietoje atsiveria žaizda – tai odos vėžio požymis. Bowen’o ligos atsiradimą lemia radiacija, arsenas bei žmogaus papilomos virusas.
Apgamo tyrimas
Kad apgamų diagnostika vyktų efektyviai, šiuolaikinėje medicinoje yra pasitelkiamos tam skirtos įvairios technologijos. Lazerinio centro gydytojai atlieka kelis neinvazinius apgamų tyrimus: dermaskopinį tyrimą, video dermaskopinį tyrimą bei FAV tyrimą – sudėtingesnį tyrimą, kai apgamas labai giliai skanuojamas.
Odos navikų ištyrimas yra nesudėtingas, neskausmingas ir greitai atliekamas procesas. Be to, ankstyva odos vėžio diagnostika ženkliai sumažina ligos išplitimo riziką.
Lazerinio centro gydytojai klinikoje prieinama kaina atlieka tyrimus ir teikia profesionalias konsultacijas įvairiais odos susirgimo klausimais – kokie yra odos dariniai, ikivėžinės odos būklės, kaip jas stebėti bei kas yra odos vėžys ir jo simptomai, kokie yra efektyviausi gydymo būdai.
