Papilomos– tai odos išaugos, kurios pasireiškia kaip nedideli kūno spalvos dariniai ant „kojytės“. Papilomos vargina apie 50% žmonių, o rizika joms atsirasti didėja su amžiumi. Pastebėta, kad nutukusiems žmonėms ir sergantiems cukriniu diabetu papilomų atsiranda dažniau. Šie odos dariniai dažniausiai lokalizuojasi besitrinančiose kūno vietose- pažastyse, kaklo srityje, po krūtimis, kirkšnyse. Paprastai papildomų simptomų nebūna, nebent papiloma yra traumuojama ar užsisuka „kojytė“.
Dermatofibroma– gerybinis odos ir minkštųjų audinių darinys, kuris gali atsirasti po vabzdžių įkandimo, traumos, bet dažniausiai susiformuoja be aiškios priežasties. Tai standūs, hiperpigmentuoti mazgai, iki 1 cm skersmens. Daugumoje atvejų atsiranda ant kojų. Kartais gali niežėti.
Seborėjinės keratozės– dažnai sutinkami gerybiniai odos dariniai, kurie atsiranda dėl nebrandžių keratinocitų proliferacijos. Dažniausiai jų atsiranda vyresniems nei 50 m. žmonėms, tačiau kartais nustatomi ir jaunesniems pacientams. Nustatytas genetinis polinkis daugybinėms seborėjinėms keratozėms. Didžiausią įtaką šių darinių atsiradimui turi nesaikingas mėgavimasis saulės spinduliais. Seborėjinė keratozė pasireiškia kaip aiškių ribų, apvalus ar ovalus darinys šiurkščiu paviršiumi. Paprastai simptomų nekelia, bet dėl nuolatinio traumavimo gali atsirasti niežulys, skausmas ar kraujavimas.
Miliumai– smulkios keratino pripildytos cistos. Tai kietos, 1- 2 mm skersmens papulės, dažniausiai atsirandančios veido srityje. Kartais jų gali susidaryti po nudegimų, pūslinių ligų, dermabrazijos. Taip pat tai kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Visgi daugumoje atvejų miliumai susiformuoja be aiškios priežasties. Gydoma vietinio poveikio retinoidais ar mechaniškai pašalinant.
Epiderminė (epidermoidinė) cista– dažniausios odos cistos. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Epiderminė cista pasireiškia kaip giliau išsidėstęs kūno spalvos mazgas, kurio viduryje neretai matoma centrinė pora. Kartais porų būna ir daugiau. Dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Prisidėjus infekcijai, cistos padidėja, parausta, tampa skausmingos. Kartais šių cistų atsiranda po traumos, komedonų. Kai kuriais atvejais jos palaipsniui didėja, kitais- lieka stabilios. Gali įvykti spontaninis plyšimas, uždegimas- tuomet pakenkiami greta esantys audiniai. Neinfekuotos cistos gali pranykti savaime, tačiau turi tendenciją atsikartoti.
Vyšninė angioma– gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys. Tai brandžių kapiliarų proliferacija, būdingiausia suaugusiems žmonėms. Dažniausiai stebimos daugybinės angiomos liemens srityje. Šie dariniai būna smulkūs, iki 0.4 cm skersmens, kupolo pavidalo, vyšninės spalvos, o paspaudus- nublanksta. Metams bėgant atsiranda vis daugiau angiomų, ir, deja, nėra jokio metodo sustabdyti naujų angiomų atsiradimo.
Piogeninė granulioma– dar vienas gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kitaip vadinamas skilteline kapiliarine hemangioma. Šis darinys gali atsirasti tiek ant odos, tiek ir ant gleivinių. Piogeninei granuliomai būdingas spartus didėjimas, trapi paviršiaus struktūra ir kraujavimas nuo menkiausios traumos.
Lipoma– dažniausias gerybinis minkštųjų audinių navikas. Jį sudaro brandžios riebalinės ląstelės, apsuptos jungiamojo audinio kapsule. Lipomų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tai minkštos konsistencijos, neskausmingi poodiniai mazgeliai, kurių dydis svyruoja 1- 10 cm. Dažniausiai jų atsiranda liemens ir rankų srityje. Čiuopiant, nustatoma ovali ar apvali forma. Neretai pacientas turi daugiau nei 1 lipomą.
Nuospaudos– išorinio odos sluoksnio sustorėjimas, atsiradęs dėl nuolatinio spaudimo, trinties. Dažnai sukelia skausmą ir kitą diskomfortą, pacientams tampa sunku vaikščioti, priminti koją. Kartais nuospaudos vizualiai gali priminti karpas. Esminis nuospaudų gydymo metodas- jų prevencija.
