Oda- didžiausias žmogaus kūno organas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų yra organizmo vidinių struktūrų apsauga nuo žalingų aplinkos veiksnių. Oda yra pirmasis barjeras, su kuriuo susiduria mikroorganizmai, saulės UV spinduliai ir kiti kenksmingi išorinės aplinkos faktoriai. Be šių, yra ir kitų, ne mažiau svarbių odos funkcijų- tai vitamino D gamyba, dalyvavimas jutimo procese ir termoreguliacijoje, vandens ir elektrolitų balanso palaikymas, metabolizmo produktų šalinimas, medžiagų (pvz., išoriškai vartojamų vaistų) absorbcija.
Odą sudaro 3 pagrindiniai sluoksniai:
- Epidermis, kurį sudaro ląstelės keratinocitai. Nuo tikrosios odos epidermį skiria struktūra, vadinamoji pamatinė (bazinė, bazalinė) membrana. Normos atveju, epidermis vidutiniškai atsinaujina per 26- 28 dienas. Epidermyje yra ir kitų ląstelių, pvz., melanocitų, imuninės sistemos ląstelių.
- Derma (tikroji oda). Ją sudaro jungiamasis audinys, elastinės, kolageno ir retikulinės skaidulos, tarp kurių yra kraujagyslių, nervų, įvairių ląstelių. Be to, būtent dermoje lokalizuojasi prakaito ir riebalinės liaukos, plaukų folikulai.
- Poodis. Tai yra riebalinis audinys, kurį jungiamojo audinio pertvarėlės padalina į mažesnes skilteles.
Minėti odos struktūriniai ir funkciniai ypatumai lemia plačią odos navikų įvairovę. Iš esmės visi odos dariniai yra skirstomi į 3 pagrindines grupes:
- Gerybinius darinius
- Odos vėžį
- Ikivėžinės būkles
Gerybiniai odos navikai yra labai įvairialypė odos darinių grupė. Jie skiriasi savo atsiradimo priežastimi, simptomais, taikomais gydymo metodais ir pan. Gerybinių odos navikų turi kiekvienas žmogus, be to, jie ir toliau įgyjami gyvenimo eigoje. Tai- karpos, apgamai, odos papilomos, dermatofibromos, seborėjinės keratozės („senatvinės karpos“), hemangiomos, lipomos ir kt. Pvz., karpas sukelia žmogaus papilomos viruso infekcija, seborėjinių keratozių atsiradimui įtakos turi odos senatviniai pakitimai bei žalingų UV spindulių poveikis, o lipoma tėra poodyje esančių riebalinių ląstelių darinys, apribotas kapsule.
Retais atvejais gerybiniai odos navikai vizualiai gali priminti odos vėžį. Todėl atsiradus bet kokiam naujam, įtarimą keliančiam odos dariniui, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.
Gerybiniai odos dariniai pavojaus sveikatai nekelia, todėl šalinami pacientui pageidaujant, dėl geresnių kosmetinių rezultatų. Plačiau skaitykite skyreliuose „Gerybiniai odos navikai“, „Gerybinių odos navikų šalinimas“.
Piktybiniai odos navikai, pagal tai, iš kokių odos ląstelių kilo, skirstomi į:
I. Nepigmentinius (epitelinius, nemelanominius) navikus:
- Bazalioma (bazalinių ląstelių karcinoma)
- Plokščialąstelinė karcinoma
II. Pigmentinius melanocitinės kilmės navikus:
- Melanoma
Nepigmentiniai odos navikai sudaro didžiąją dalį visų odos vėžio atvejų. Bazalioma yra dažniausiai nustatomas piktybinis odos navikas, antroje vietoje pagal dažnumą- plokščialąstelinė karcinoma, sudaranti iki 20% visų odos vėžio atvejų. Melanoma, nors ir retesnė odos vėžio forma, tačiau agresyviausia ir, diagnozavus pavėluotai, turi blogiausią išgyvenamumo prognozę. Remiantis Lietuvos vėžio registru, kasmet nustatoma apie 200 odos melanomos atvejų, iš kurių du trečdaliai- moterims. Pastebėta, kad sergamumas melanoma pradėjo sparčiai didėti. Palyginus, 1935 m. tikimybė susirgti šia liga buvo 1:1500, o 2000 m.- jau 1:75. Padidėjusį sergamumą labiausiai lemia pailgėjusi gyvenimo trukmė, ilgesnis laiko praleidimas saulėje (taigi ir dažnesni nudegimai), soliariumų lankymas, aplinkos ekologijos pokyčiai.
Ankstyva ir savalaikė odos vėžio diagnostika ženkliai sumažina ligos išplitimo riziką ir pagerina išgyvenamumą. Odos navikų ištyrimas yra nesudėtingas, neskausmingas ir greitai atliekamas procesas. Be to, ankstyvos stadijos ligą yra kur kas lengviau pagydyti.
Pagrindinis odos vėžio gydymo metodas- chirurginis darinio pašalinimas. 90% atvejų tai atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, vietinėje nejautroje, todėl pacientas jau tą pačią dieną gali keliauti namo.
Ikivėžiniai odos susirgimai užima tarpinę grandį tarp gerybinių ir piktybinių odos darinių. Atlikus histologinį tyrimą (t. y., auglio fragmentą ištyrus mikroskopu), nustatoma darinį sudarančių ląstelių atipija- tam tikri struktūriniai pokyčiai, kurių neturi sveikos ląstelės, bet tai dar nėra ir vėžio požymis. Visgi yra didesnė tikimybė, kad iš ikivėžinio odos pažeidimo gyvenimo eigoje išsivystys odos vėžys. Pagrindinės ikivėžinės odos būklės:
- Aktininė keratozė
- Atipiniai apgamai
Diagnozavus priešvėžinį odos darinį bei įvertinus paciento būklę, skiriamas gydymas bei aktyvus stebėjimas.
