Gydymas šia fototerapijos rūšimi susideda iš 2 komponentų: psoraleno ir UVA spindulių. Naudojami atskirai, šie du gydomieji elementai nėra tokie veiksmingi kaip jų derinys. Psoralenai yra natūraliai gamtoje randami junginiai, priklausantys furanokumarino junginių grupei. Jie didina odos jautrumą UV spinduliams. Vienas iš plačiausiai naudojamų psoralenų – tai metoksalenas (methoxsalene). Yra skirtingų vaisto vartojimo formų – tepalai, tabletės, injekcijos. Nuo pasirinktos vaisto formos ir priklauso PUVA terapijos rūšis (apie tai skaitykite žemiau). Psoralenas vartojamas 2-4 valandos iki numatomos fototerapijos UVA spinduliais. Psoralenai įsiterpia į ląstelės DNR grandinę, o veikiant UVA spinduliams, tampa chemiškai aktyvūs ir inicijuoja tam tikrus pokyčius ląstelėje. PUVA terapijos poveikis:
- Slopina pagreitėjusį ląstelių dauginimąsi (t. .y, proliferaciją).
- Slopina angiogenezę (naujų kraujagyslių susidarymą).
- Skatina ląstelių žūtį.
- Veikia imunomoduliuojančiai: keičia uždegiminių molekulių pusiausvyrą, skatina uždegiminių ląstelių žūtį.
- Stimuliuoja melanogenezę (odos pigmento gamybą).
PUVA terapijos rūšys
Sisteminė PUVA. 1–2 val. prieš numatomą procedūrą išgeriamas psoraleno tabletė, kurios dozė parenkama pagal paciento svorį. Rekomenduojama vaistą išgerti praėjus bent 1 val. po valgio. Apie 30% pacientų atsiranda pykinimas, todėl vaistą galima vartoti su tam tikrais maisto produktais, pvz., sūriu, pienu. Psoralenas pradeda veikti po 1 valandos, o veikimo piką pasiekia per 2–3 valandas, po to jo aktyvumas pamažu mažėja, kol galutinai iš organizmo išsiskiria per parą. Praėjus numatytam laikui (dažniausiai 1,5–2 val.), pacientas eina į fototerapijos kabiną ir gauna reikalingą gydymą UVA spinduliais. Fototerapijos (t. .y, buvimo kabinoje) trukmė didinama palaipsniui. Procedūros atliekamos 2–4 kartus per savaitę. Rekomenduojama, kad procedūros būtų atliekamos ne dažniau, kaip kas 48 valandas. Gydymas tęsiamas, kol bėrimai pastebimai sugyja, palaipsniui retinant procedūrų dažnį. Dažniausiai gydymo kursą sudaro 15–20 procedūrų, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir tolesnė gydymo taktika aptariama su gydytoju dermatologu. Visą dieną po procedūros reikia nešioti tamsius akinius nuo saulės, nes vaistas organizmą veikia 24 valandas.
Vonių PUVA terapija. Taikoma tiek viso kūno, tiek ir lokalizuota (pvz., vien rankų, ar kojų), pagal tai ir paruošiamas reikalingos koncentracijos tirpalas. Vonioje būnama 15 –20 min, o po to iškart atliekama UVA procedūra. Vonių PUVA privalumas – nereikia nešioti tamsių akinių, be to, vaistas neveikia sistemiškai ir yra mažesnė kepenų pažeidimo tikimybė.
PUVA kremas. Labiausiai taikomas esant ribotiems odos pažeidimo plotas. Juo reikia patepti bėrimą likus 1 valandai iki UVA fototerapijos.
Vonių PUVA, PUVA kremo privalumai – nėra sisteminio vaisto poveikio, todėl procedūras saugu taikyti ir nėščioms moterims. Atliekant gydymą lokalia PUVA terapija, psoralenas pasišalina per 2–3 valandas, nereikia nešioti tamsių akinių nuo saulės ir taikyti papildomų apsauginių metodų nuo saulės UV spindulių.
Indikacijos PUVA terapijai:
- Psoriazė.
- Atopinis dermatitas.
- Plokščioji kerpligė.
- Odos limfoma (grybiškoji granulioma, mycosis fungoides).
- Sunki rankų ir kojų egzema.
- Vitiligo (baltmė).
- Polimorfinis bėrimas nuo saulės (alergija saulei).
Tai yra pagrindinės ligos, kurios sėkmingai gali būti gydomos PUVA terapija. Tačiau šis gydymo metodas taikomas ir kitiems, kiek rečiau pasitaikantiems odos susirgimams. Kiekvienu atveju dėl PUVA sprendžiama individualiai pasikonsultavus su gydytoju dermatologu.
Pasiruošimas procedūrai
- Įvertinama kepenų būklė (t. y., atliekami tam tikri kraujo tyrimai).
- Kai kuriais atvejais rekomenduojama ir oftalmologo konsultacija.
Svarbu išsiaiškinti visus paciento vartojamus vaistus. Kai kurie iš jų patys didina odos jautrumą UV spinduliams ir gali sąveikauti su psoralenu, taigi ir padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Tokie vaistai yra tiazidų grupės diuretikai, tetraciklinas, tam tikri vaistai nuo skausmo, degutas ir pan.
Kaip ir kiekviena medicininė intervencija, taip ir PUVA terapija turi tam tikrų apribojimų, kuomet jos negalima taikyti, pvz.:
- Nėščioms ir žindančioms moterims.
- Sergantiems raudonąja vilklige, dermatomiozitu, porfirija.
- Sergantiems pigmentine kseroderma (genetinė liga, lemianti itin didelį jautrumą saulės UV spinduliams, dėl ko vystosi piktybiniai odos navikai jau nuo pat vaikystės).
- Esant sunkiam kepenų ar inkstų pažeidimui.
- Žmonėms su displastinių (atipinių) apgamų sindromu.
Nepageidaujamos reakcijos
Nepageidaujamos reakcijos skirstomos į 2 grupes: ūmines, kurios pasireiškia gydymo metu, ir atokias, išryškėjančias baigus gydymą. Pastarosios gali pasireikšti praėjus net keliems metams po taikytos fototerapijos.
Ūminės nepageidaujamos reakcijos:
- Odos paraudimas, niežėjimas, skausmas.
- Pykinimas.
- Viduriavimas.
- Silpnumas.
- Galvos skausmas.
- Viso kūno odos paraudimas ir pleiskanojimas.
- Padidėjusi odos pigmentacija.
- Pūslelinės atsinaujinimas.
- Karščiavimas.
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
- Dusulys.
- Nagų pakitimai.
- Patinusios kulkšnys.
Atokios nepageidaujamos reakcijos:
- Aktininės keratozės (priešvėžinė odos liga).
- Bazalioma.
- Plokščialąstelinė karcinoma.
- Padidėjęs plaukuotumas.
- Priešlaikinis odos senėjimas.
- Katarakta.
- Melanoma.
- Šlakai odoje.
Gydymo eiga
UVA dozė parenkama pagal paciento odos fototipą arba minimalią fototoksinę dozę (MFD). MFD nustatymas: dilbio vidinis paviršius arba nugaros apatinė dalis paveikiama UVA spinduliais, pradedant nuo 0,5 mJ/cm2, baigiant 5mJ/cm2. Iš viso paveikiamos 6 odos ploteliai po 1cm2. Vertinama po 48-72 valandų, kai psoraleno veikimas bus pasiekęs piką. MFD apibrėžiama kaip mažiausia UVA spindulių dozė, sukėlusi vienalytį, aiškių ribų paraudimą visoje UVA spindulių poveikio srityje. Gydymas pradedamas nuo 50–70% MFD dozės dydžio.
Saugumo priemonės
- Procedūros metu naudojami apsauginiai akiniai.
- Pridengiamos genitalijos.
- Veidas ir nepažeistos sritys sutepamos apsauginiu kremu nuo saulės.
- Po procedūros visą dieną privaloma nešioti tamsintus akinius.
- Gydymosi metu ir baigus PUVA kursą rekomenduojama reguliariai (bent 1 kartą per metus) atvykti dermatologo apžiūrai, įvertinant apgamus ir kitus odos darinius.
- Reguliari oftalmologo konsultacija dėl kataraktos išsivystymo.
