Karpos yra paplitęs virusinis odos susirgimas, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas gali pažeisti ir oda ir gleivines. Karpos yra pati dažniausia ŽPV infekcijos išraiška. Nustatyta apie 150 ŽPV tipų, ir kai kurie iš jų linkę pažeisti tik tam tikras kūno sritis, pvz., ŽPV 1 tipas dažniausiai sukelia padų karpas, o ŽPV 6 ir 11 tipai- lytinių organų karpas.
Dažniausiai karpos nustatomos vaikams ir paaugliams. Žymiau pateikti rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę užsikrėsti karpomis:
- Odos pažeidimas (pvz., nagų kramtymas, odelės aplink nagus krapštymas)
- Darbas su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi
- Gausus prakaitavimas
- Odos ligos(pvz.: atopinis dermatitas)
- Dalinimasis asmeninės higienos priemonėmis, rankšluosčiais
- Imunodeficitinės būklės (pvz., ŽIV infekcija, imunosupresinių vaistų vartojimas)
- Vaikščiojimas basomis pirtyse, baseinuose, sporto klube ir pan.
- Netinkamos avalynės nešiojimas(per ankštos, per siauros)
- Dažnai patiriamas stresas, įtampą keliančios situacijos
Karpų šalinimo kainas rasite paspaudę čia ↓
Kaip žmogus užsikrečia papilomos virusu? Infekcijos ypatumai.
ŽPV užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ar viruso nešiotojo tiesioginio kontakto būdu, taip pat nuo užkrėstų daiktų (pvz., rankšluosčių). Viruso patekimą į odą palengvina odos apsauginio barjero defektai (smulkios, dažniausiai plika akimi nematomos odos traumos). Be to, žmogus gali užsikrėsti ir „pats nuo savęs“, pvz., nepastebimai traumavus kad ir mažytę karpą, virusas pasklinda po gretimas odos sritis.
ŽPV virusas veikia epitelio ląsteles, skatindamas jų nenormalų išvešėjimą. Todėl atsiranda būdingi ligos simptomai – kieti odos dariniai šiurkščiu paviršiumi.
20% atvejų vaikų karpos turi tikimybę išnykti savaime poros metų bėgyje. Suaugusiems tai užtrunka ilgiau, dažniausiai iki kelerių metų. Bet šis virusinis odos susirgimas yra linkęs atsinaujinti.
Pagrindiniai karpų tipai ir požymiai:
Paprastosios karpos – tai nuo 2 mm iki keliu centimetrų skersmens odos spalvos ar gelsvi dariniai suragėjusiu paviršiumi. Pažeidus, stebimas smulkus taškinis kraujavimas (arba smulkūs juodi taškeliai). Šios karpos dažniausiai atsiranda plaštakų, pirštų,delnų, kojų srityje. Paprastosios karpos sudaro apie 70% visų karpų atvejų.
Padų karpos – netaisyklingi odos dariniai, šiurkščiu ir odos piešinį praradusiu paviršiumi. Dažniausiai atsiranda tose vietose, kur didesnis mechaninis spaudimas arba trynimas. Šios karpos gali būti skausmingos, be to, kelios karpos gali susilieti į vieną darinį- mozaikinę karpą. Didelės padų karpos būna ne tik skausmingos, bet ir trukdo bėgioti, vaikščioti, užsiimti kita fizine veikla. Tokio tipo karpos sunkiausiai pasiduoda gydymui.
Plokščiosios karpos – tai 1-4 mm skersmens plokščios, ovalios, apvalios ar daugiakampės dariniai lygiu paviršiumi. Jos yra gelsvos ar odos spalvos, kietos, išsidėsto linijomis nedidelių įbrėžimų vietose. Dažniausiai plokščiosios karpos būna daugybinės ir pažeidžia rankas, riešus, kelius, veidą, kaklą. Tai nėra dažnai sutinkamas karpų variantas.
Lytinių organų karpos (smailiagalės kondilomos) – traktuojamos kaip lytiškai plintanti infekcija. Dažniausiai sukelia ŽPV 6 ir 11 tipai. Būdingos tiek pavienės, tiek daugybinės karpos. Vyrams šių karpų gali atsirasti varpos ar kapšelio sr., moterims – ant didžiųjų lytinių lūpų. Kondilomų dydis svyruoja tarp 1-5 mm, tačiau pasitaiko ir didesnių kelių centimetrų dydžio, vietomis susiliejusių. Jos gali būti kietos (suragėjusios) arba minkštos. Pažeidus, būdingas kraujavimas.
Karpos gali būti klasifikuojamos ir lokalizaciją (pvz., apynagės karpos) bei morfologijos ypatumus (pvz., siūlinės karpos, mozaikinės karpos).
Kaip diagnozuojamos karpos?
Karpos diagnozuojamos gydytojo apžiūros metu, detaliai įvertinus bėrimą, odos pažeidimo tipą, būdingus darinio požymius. Kartais, itin neaiškiais atvejais norint patikslinti diagnozę, gali būti atliekama odos biopsija ir darinio histologinis ištyrimas. Tačiau dažniausiai karpų diagnostikai papildomų laboratorinių ar instrumentinių tyrimų neprireikia.
Kaip išnaikinti karpas?
Pagrindiniai karpų gydymo metodai yra šie:
- Medikamentinis gydymas- destrukcija rūgštimis (pvz., salicilo rūgštimi, trichloracto rūgštimi ir pan.);
- Kriodestrukcija (karpų naikinimas šaldant skystu azotu);
- Lazerinė destrukcija(šalinimas lazeriu);
- Chirurginis karpos pašalinimas(retas).
Nors metodų karpoms šalinti yra daug, tačiau nė vienas neapsaugo nuo karpų atsinaujinimo, kadangi pašalinama tik infekcijos išraiška, t. y. odos darinys, o virusas išlieka.
Šalinimas rūgštimis, pvz., salicilo rūgštimi, trichloracto rūgštimi ir kitais specialiais medikamentais. Minėti vaistai minkština epidermį ir stimuliuoja vietinį imuninį atsaką. Visgi medikamentinio karpų gydymo trukmė yra pati ilgiausia. Reikalingos dažnos vaisto aplikacijos pagal specialią schemą, tam tikrų odos priežiūros taisyklių laikymasis. Kartais tai pacientui sudaro nepatogumų, be to, vaistai turi ir nepageidaujamų reakcijų, pvz., odos sudirgimas, paraudimas ir pan.
Kriodestrukcija skystu azotu yra vienas iš dažniausių ir seniausių karpų šalinimo metodų. Tai skausmingas metodas, todėl rekomenduojamas tik vyresniems vaikams ir suaugusiems. Procedūros metu užšaldoma karpa, ir nedidelis plotelis aplinkinės sveikos odos. Kriodestrukcija kartojama kas 2-3 savaites. Jeigu po 6 procedūrų efekto nėra, rekomenduojama išbandyti kitą gydymo būdą. Be to, gydymas skystu azotu netinka apynagių ir pirštų ir padų karpų šalinimui. Taip pat šalinimas skystu azotu retai naudojimas(netinkamas) karpoms, kurių storis virš 2-3 mm. Pagrindiniai šalutiniai kriodestrukcijos reiškiniai- odos paraudimas, pūslių susiformavimas, skausmas. Be to, reikalingos pakartotinės procedūros.
Lazerinė destrukcija(šalinimas lazeriniu) – tai greičiausias ir dažnai efektyviausias karpų gydymo metodas. Užtenka tik 1 procedūros, kad Jus varginančios karpos būtų sunaikintos. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, todėl yra neskausminga, be to, nesusidaro pūslių (priešingai negu atlikus kriodestrukciją skystu azotu). Karpos, pašalintos lazeriniu, rečiau atsinaujina, kadangi procedūros metu galima kapą pašalinama iki sveikų audinių. Atliekant lazerinį karpų šalinimą, nepažeidžiami aplinkiniai audiniai. Gijimo trukmė priklauso nuo karpos dydžio, ir sugijus dažniausiai randelio nelieka (arba jis būna labai nežymus). Lazerinė karpų destrukcija ir toms karpoms, kurių neveikia kiti gydymo metodai.
Chirurginis karpos pašalinimas. Nors taikant šį metodą karpa pašalinama galutinai, procedūros taikymą riboja gijimas randais. Tai ypač vengtina padų srityje, nes čia susiformavę randai būna skausmingi. Tai itin retai taikomas karpų gydymo metodas.
Visi aprašyti karpų šalinimo metodai taikomi mūsų centruose Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip išnaikinti karpas? Priklausomai nuo karpų tipo ir lokalizacijos Jums bus parinktas tinkamiausias šalinimo metodas, atitinkantis geriausias kokybės ir kainos santykį. T.p. šalinant didesnį karpų kieki taikomos mažesnes kainos.
Prieš ir po karpų gydymo
Karpų atsiradimo priežastys
Karpos – tai neišvaizdūs, skausmingi ir diskomfortą sukeliantys, virusinės kilmės, odos paviršiaus gerybiniai dariniai. Kai kuriais atvejais karpos būna nedidelės, jas pastebėti yra sunku, jokių rimtų padarinių jos nesukelia. Deja, taip būna ne visada. Rimtesniais atvejais jas labiau skauda, jų užimamas plotas yra kur kas didesnis. Turint tokią kartą juntamas išties didelis diskomfortas.
Karpos – tai neišvaizdūs, skausmingi ir diskomfortą sukeliantys, virusinės kilmės, odos paviršiaus gerybiniai dariniai. Kai kuriais atvejais karpos būna nedidelės, jas pastebėti yra sunku, jokių rimtų padarinių jos nesukelia. Deja, taip būna ne visada. Rimtesniais atvejais jas labiau skauda, jų užimamas plotas yra kur kas didesnis. Turint tokią kartą juntamas išties didelis diskomfortas.
Priklausomai nuo karpos atsiradimo vietos, skirtingai jaučiami ir nemalonūs jų sukeliami pojūčiai, t. y. skausmas, dirglumas ir kt. Net 75 proc. žmonių, susidūrusių su šia problema, nežino, nuo ko atsiranda krapos?
Nesvarbu, kokio dydžio karpa atsirado ant Jūsų odos. Tai, bet kokiu atveju, jau signalas, kad kad sumažėjo odos atsparumas ir nusilpo imuninė sistema. Karpas sukelia virusai, kurie mėgsta šiltą bei drėgną aplinką.
Karpos gali atsirasti ant veido, ant padų, kojų pirštų, ant rankų bei rankų pirštų. Kai kada, šie odos dariniai pasireiškia ir nemaloniu plitimu ant lytinių organų. Paprastomis karpomis galima užsikrėsti per rankas, naudojant tam tikrus higienos daiktus. Paprastosios karpos dažniausiai atsiranda ant rankų pirštų bei veido. Siūlines karpas paprastai turi vyrai. Šios lyties atstovams siūlinių karpų rūšis pasireiškia daug dažniau nei moterims. Ant pažastų, kaklo ir akių vokų vyrams išauga neišvaizdūs odos dariniai. Plokščiosios karpos dažniausiai atsiranda ant veido ir dilbių srityje jauniems žmonėms. Padų karpos, kaip jau galima suprasti, dažniausiai atsiranda ant kulnų arba pėdų priekyje. Atsiradus šioms karpoms beveik visada jaučiamas skausmas, nes šios karpos būna jautresnės, plokštesnės bei ragėjančios.
Dažniausios karpų atsiradimo priežastys:
- nusilpusi imuninė sistema;
- pažeista barjerinė odos funkcija (gali atsirasti patyrus traumą arba sutrūkus odai);
- sutrikusi kraujotaka;
- padidėjęs prakaitavimas;
- netinkama rankų ir kojų higiena;
- pernelyg intensyvus deginimąsis natūralioje saulės šviesoje;
- žalingas gyvenimo būdas (nenatūrali mityba, greitas maistas, įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, įvairių koncerogeninių medžiagų vartojimas ir kt.);
- persirgus ar sergant tam tikromis ligomis;
- po inkstų širdies ar kepenų operacijų;
- nesaugaus ir netvarkingo lytinio gyvenimo.
Atsiradusios ir negydomos karpos gali tapti skausmingomis, gali susilieti ir išplisti, o užkliudytos ir pakrapštytos pradeda kraujuoti. Karpų šalinimas gali būti labai įvairus. Gali būti skiriamas šaldymas azotu, chirurginis šalinimas, gydymas lazeriu ir t.t.
Esant daugybinėms karpoms, gali būti taikomi keli gydymo būdai. Konkretų gydymą ir jo būdą gali paskirti tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į:
- žmogaus amžių;
- imuninę sistemą;
- karpų skaičių;
- karpų išplitimą;
- karpų dydį;
- karpų atsiradimo vietą.
Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia saugoti odą nuo išsausėjimo, nepervargti, sureguliuoti mitybą, rūpintis kojomis, kad neprakaituotų ir avėti tinkamą avalynę. Lankantis baseinuose ir pirtyse avėti tik savo asmeninę avalynę. O norint apsisaugoti nuo kandilomų, reikia pasirinkti saugų lytinį gyvenimą.
Jeigu nepavyksta išvengti karpų atsiradimo, kreipkitės į gydytoją specialistą, kuris paskirs jums patį tinkamiausią gydymo būdą ir priemones.
