Apgamas yra gerybinis odos darinys, susiformavęs iš pigmentinių odos ląstelių- melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris odai ir plaukams suteikia spalvą. Visi žmonės turi panašų melanocitų skaičių, tačiau odos spalvos skirtumus nulemia skirtingas šių ląstelių funkcinis aktyvumas.
Pagal atsiradimo laiką apgamai klasifikuojami į:
- Įgimtus. Tai apgamai, su kuriais žmogaus gimsta, arba kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Jų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki centimetrų. Dažniausiai būna pavieniai, nuo rudos iki juodos spalvos. Kai kuriais atvejais apgamo paviršiuje auga tamsūs plaukai. Vaikui augant, šie apgamai turi tendenciją didėti.
- Įgyti apgamai. Tai gyvenimo eigoje atsiradę apgamai. Daugiausiai apgamų atsiranda iki 30-40 metų amžiaus. Tokie apgamai būna nedideli, iki 1 cm skersmens, aiškių ribų, tolygios spalvos, ovalios ar apvalios formos. Dažnu atveju jie būna išsidėstę atvirose saulei vietose, galūnėse. Genetinis polinkis, ilgas laiko leidimas saulėje, odos pigmentinis tipas lemia, kad asmuo gali turėti daugiau apgamų. Normos atveju, vyresniame amžiuje apgamai pradeda nykti, o naujų neturėtų atsirasti.
Pagal melanocitų išsidėstymą odoje apgamai skirstomi į:
- Jungties apgamai – tamsios spalvos, aiškių ribų dėmelės odoje. Melanocitai išsidėstę ties pamatine membrana (riba, skiriančia epidermį nuo tikrosios odos).
- Mišraus tipo apgamai – virš odos paviršiaus iškilę dariniai, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos papulės, kurių reljefas taip pat įvairus: lygus, kupolo pavidalo, šiurkštus. Šiuo atveju melanocitai išsidėstę virš ir po pamatine membrana.
- Dermaliniai apgamai – rausvos ar odos spalvos papulės, kupolo pavidalo ar ant „kojytės“, minkštos konsistencijos. Kartais iš jų gali augti plaukeliai. Melanocitai būna išsidėstę žemiau pamatinės membranos.
Į atskirą grupę išskiriami atipiniai apgamai. Nors tai gerybiniai odos dariniai, jiems būdinga asimetrija, netaisyklingi kontūrai, spalvos netolygumas, didesnis skersmuo, t. y., jie turi požymių, kurie būdingi ir melanomai. Taigi atipiniai apgamai yra priešvėžinė odos būklė. Tai nereiškia, kad visi tokio pobūdžio apgamai supiktybėja, tiesiog tam yra didesnė rizika (palyginus su įprastiniais apgamais). Šie apgamai yra susiję su apskritai didesniu kūno apgamų skaičiumi. Net 2- 10% populiacijos turi tokių apgamų. Jie išryškėja gyvenimo eigoje. Plačiau skaitykite skyrelyje „Atipiniai apgamai“.
Kitos apgamų formos:
- Halo apgamas. Tai melanocitinės kilmės apgamas, kurį supa siaura, simetriška depigmentacijos zona, atsirandanti dėl spontaninės apgamo regresijos. Procese dalyvauja imuninės sistemos ląstelės. Dažniausiai tokie apgamai atsiranda vaikams nugaros srityje, neretai jų būna keli. Pastebėta, kad Halo apgamai būdingesni asmenims, kurių šeimoje yra sergančiųjų vitiligo (baltme) ir kurie turi daugiau kūno apgamų.
- Mėlynasis apgamas. Gerybinė dermoje esančių melanocitų, gaminančių melaniną, proliferacija. Tokie apgamai dažniausiai atsiranda paauglystėje galvos ir kaklo srityje, galūnių nugariniame paviršiuje, kryžkaulio srityje. Būdinga tolygios melsvai juodos spalvos, kupolo formos papulė, <1 cm skersmens. Oto apgamas – veido srityje pasireiškianti tamsiai ruda ar mėlynai pilka pigmentinė dėmė. Tai mėlynojo apgamo atmaina. Gali būti bet kurioje veido srityje – ant skruostų, skruostikaulių, viršutinio žandikaulio srityje. Šiam apgamui būdingi šviesesnės spalvos tarpsluoksniai, todėl atsiranda „nešvarios“ odos vizualinis efektas. Ito apgamas – dydžiu, forma ir spalva labai primena Oto apgamą, tačiau lokalizuojasi srityje virš raktikaulių ir apie mentes.
- Spitz apgamas. Šie apgamai atsiranda vaikystėje, dažniausiai veido arba galūnių srityje. Būdinga greito augimo fazė. Iš pradžių tai būna tolygios rausvos ar rusvos spalvos, kupolo pavidalo papulė ar mazgelis, aiškių ribų, <1 cm skersmens. Kartais pasitaiko ir tamsios spalvos variantų, kuriam būdingas savitas dermatoskopinis vaizdas. Spitz apgamui būdinga involiucija (t. y., savaiminis nykimas).
Apgamų šalinimas
Prieš šalinant apgamą, gydytojas dermatologas privalo jį apžiūrėti ir įvertinti. Jeigu apgamas neturi pakitimų, jų šalinimas sveikatos atžvilgiu nėra būtinas, nebent to pageidauja pacientas dėl kosmetinių priežasčių. Jeigu pacientas nusprendžia, kad nori pašalinti apgamą, šalinimo metodas parenkamas individualiai.
Apgamų šalinimo būdai
Dažniausiai pasirenkamas apgamų šalinimo metodas yra lazerinė destrukcija, prieš tai atlikus vietinę nejautrą. Kiti metodai- elektrochirurginis, operacinis. Lazerinis apgamų šalinimas, palyginus su kitais metodais, turi daug privalumų, iš kurių pagrindiniai yra šie:
- Tai greita procedūra (priklausomai nuo apgamo dydžio ir lokalizacijos užtrunka iki 15 min);
- Žaizda sugyja greičiau, negu šalinant operaciniu būdu;
- Nereikia siūlių;
- Mažesni randeliai, dėl ko gaunamas geresnis estetinis rezultatas;
- Mažesnė komplikacijų (hipertrofinių randų, keloidų, supūliavimo ir kt.) tikimybė.
Apgamų ištyrimas ir šalinimas
Kai gydytojo apžiūros metu nustatomas vadinamasis atipinis apgamas, dažnu atveju rekomenduojamas operacinis gydymas (chirurginis pašalinimas) bei pašalinto apgamo histologinis ištyrimas.Kitais metodais (lazeriu, elektrodestrukcija, šalinimas azotu) atipinių apgamų nerekomenduojama šalinti, kadangi atliekant minėtas procedūras, neįmanoma atlikti apgamo histologinio ištyrimo. Tik šis apgamo tyrimas galutinai patvirtina diagnozę, ar tai buvo atipinis apgamas, ar ankstyva melanomos stadija, kadangi riba tarp šių darinių kartais būna itin nedidelė.
Apgamų šalinimas chirurginiu būdu
Chirurginiu būdu apgamai šalinami tuomet, kai jie turi atipijos požymių (šie požymiai nustatomi kliniškai, taip pat atliekant apžiūrą dermatoskopu, siaskopu) bei tais atvejais, kai lazerinis ar elektrochirurginis metodas negali užtikrinti visiško apgamo ląstelių sunaikinimo, dėl ko pašalintas apgamas kartais gali ir ataugti. Pašalinus apgamą chirurginiu būdu, apgamas nebeataugs.
Dažniausiai pacientų užduodami klausimai apie apgamus ir jų šalinimą:
1. Ar apgamų skaičius turi įtakos didesnei rizikai susirgti melanoma?
Didelis kūno apgamų skaičius (> 50) yra vienas iš melanomos rizikos faktorių. Skaičiuojami visi apgamai- nuo paties mažiausio iki didžiausio, įskaitant tiek iškilusius virš odos paviršiaus, tiek ir dėmeles. Pacientams, turintiems daug apgamų, rekomenduojama reguliariai juos tikrintis, naudoti apsaugines priemones nuo saulės.
2. Ar apgamų šalinimas nėra pavojingas?
Nė viena medicininė intervencija negali sukelti apgamo supiktybėjimo. Tai yra mitas. Dėl šio ir kitų visuomenėje paplitusių mitų žmonės neretai vengia pasitikrinti pas dermatologą. Būtent todėl gydymas pradedamas per vėlai, kai liga jau esti pažengusi.
3. Koks apgamas yra pavojingas?
Pavojingas yra besikeičiantis apgamas. Jeigu Jūs pastebėjote, kad keičiasi apgamas (jo forma, dydis, spalva) arba atsirado naujas greitai augantis ir besikeičiantis apgamas – būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, nes tokie odos pokyčiai gali byloti apie melanomą- patį agresyviausią odos vėžį.
4. Ar gali likti randas po apgamo pašalinimo lazeriu? Kaip vyksta gijimas po lazerinio apgamų šalinimo? Kokios yra apgamo šalinimo pasekmės?
Kiekvienas atvejis yra individualus. Vieni žmonės turi didesnį polinkį randų formavimuisi, kiti- ne. Mūsų centre naudojama pati naujausia ir pažangiausia apgamų šalinimo metodika, todėl randėjimo rizika tesiekia 6%.
5. Kaip dažnai reikia tikrintis pas dermatologą?
Jeigu konsultacijos metu dermatologas nepastebėjo pakitusių apgamų ir nėra kitų odos vėžio rizikos faktorių, užtenka pasitikrinti 1 kartą per metus. Jeigu žmogus priklauso aukštos rizikos grupei, tada paskiriama kontrolė kas 4-6 mėnesius.
6. Kokia yra procedūros trukmė šalinant apgamą lazeriu?
Kiek ilgai užtruks apgamo šalinimo procedūra, labiausiai lemia kurioje kūno vietoje apgamas yra, koks jo dydis bei kuris šalinimo metodas pasirinktas. Skirtingi apgamai turi savų procedūros niuansų. Visgi dažniausiai apgamo šalinimo procedūra užtrunka 10- 15 min.
Kodėl nuo soliariumo atsiranda apgamai?
Apgamų, šlakų, pigmentinių dėmių atsiradimą sąlygoja saulės spinduliai. Todėl dažnas deginimasis, vaikščiojimas į soliariumus gali lemti didesnį apgamų, šlakų ir pigmentinių dėmių kiekį. Ultravioletiniai spinduliai taip pat yra ir pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys, todėl degintis mėgstantiems žmonėms būtina vieną kartą per metus pasitikrinti odą pas dermatologą.
Dėl ko nėštumo metu atsiranda apgamai?
Nėštumo metu dėl vykstančių hormoninių persitvarkymų būdingas įvairių odos darinių atsiradimas ir didėjimas. Dažniausiai tai gerybinės kilmės dariniai, tačiau tikslesnę diagnozę gali pasakyti gydytojas, apžiūrėjęs naujai atsiradusius darinius. Taip pat apgamų nuotraukos, esančios mūsų galerijoje, gali padėti lengviau atskirti piktybėjantį apgamą.
