Odos niežėjimas

Vienas pagrindinių ir pirmųjų alerginių ligų požymių – odos niežėjimas. Alergiją gali sukelti bet kuris aplinkoje naudojamas kūno priežiūros produktas, maisto produktai, įkvepiami alergenai, buityje naudojami cheminiai produktai, vaistai ir daugelis kitų faktorių. Dažniausiai kartu su odos simptomais būna ir alerginės slogos, pasunkėjusio kvėpavimo simptomai. Esant tokiam simptomų deriniui, neabejotinai reikalinga gydytojo konsultacija.

Galvos odos niežėjimas ir plaukų slinkimas – dažnas odos ligų, skydliaukės ligų, taip pat tam tikrų medžiagų disbalanso organizme simptomas. Esant stipriam plaukų slinkimui, rekomenduojama atlikti tam tikrus tyrimus, kurie gali padėti nustatyti priežastį.

Kojų niežėjimas, kaip ir bet kurios kitos kūno vietos niežėjimas, gali būti pirmas odos ligos požymis. Atsiradus bėrimų rekomenduojama nesiimti savigydos patiems, o kreiptis į specialistą dėl tinkamo gydymo parinkimo.

Nėštumo metu atsiradęs niežėjimas gali būti naujai prasidėjusios ar paūmėjusios odos ligos požymis. Taip pat neretai odos niežėjimą nėštumo metu sukelia kitos vidaus organų sutrikimo priežastys. Tisklesnę niežėjimo priežastį nėštumo metu gali nustatyti gydytojas, atlikęs odos apžiūrą ir paskyręs detalesnį ištyrimą.

Odos niežėjimas gali būti vienas iš dažniausių odos ligų, alerginių ligų simptomų. Neretai odos niežėjimas būna vienas iš pirmųjų rimtų sveikatos sutikrimų požymių. Dėl tikslesnės niežėjimo priežasties nustatymo būtina gydytojo konsultacija.

Rankų niežėjimas yra pagrindinis rankų egzemos, varginančios daugelį žmonių, simptomas. Rankų niežėjimą provokuoja įvairūs faktoriai: vanduo, muilas, šaltas, žvarbus oras, odos sausumas. Tausojanti rankų higena ir priežiūra yra pagrindininė rankų niežėjimo gydymo taktika.

Veido odos niežėjimą gali sukelti naudojami kosmetikos produktai, taip pat įvairios odos bei sisteminės ligos. Dažna klaida, kurią daro pacientai esant bėrimams veide, tai kreipiasi į kosmetologus, kosmetikos parduotuvių konsultantus, kurie paskiria netinkamas priežiūros priemones ir procedūras, ko pasekoje odos problemos tik paaštrėja. Esant niežėjimui kartu su veido bėrimais, rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą, kuris padės parinkti tinkamiausias odos priežiūros priemones ir paskirs reikalingą gydymą.

Deginantis odą veikia ultravioletiniai spinduliai, kurie ne tik ją sausina, bet ir gali sukelti stiprų nudegimą bei odos uždegimą, paūminti sisteminių ligų pasireiškimą, reaguoti su vartojamais vaistais ir taip sukelti stiprią odos reakciją. Rečiau saulė provokuoja tam tikrus bėrimus, kurie vadinami „saulės alergija”. Dėl tikslesnės niežėjimo priežasties būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Odos niežėjimas po dušo gali būti susijęs tiek su pačio vandens poveikiu (kietas, karštas vanduo sausina odą), tiek su duše naudojamų produktų (muilo, šampūno, balzamo, dušo želė) naudojmu, kuris gali sukelti alergiją, pasireiškiančią niežėjimu. Retesniais atvejais vanduo gali būti odos ligas provokuojantis faktorius.

Soliariumas, kaip ir saulė, skleidžia įvairaus spektro ultravioletinius (UV) spindulius, kurie ne tik yra vienas pagrindinių odos vėžio rizikos veiksnių, bet ir sausina odą, didelis jų kiekis gali sukelti odos nudegimą ir uždegimą. Neretas reiškinys, kurį paskatina soliariumų naudojimas, yra paviršinis odos grybelis, sukeliantis odos bėrimus. Dermatologai visame pasaulyje yra prieš soliariumų naudojimą dėl jų sukeliamos žalos. Pastebėjus nemalonius pojūčius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris patikslins diagnozę.

Tarpupirščių pleiskanojimas, kaip ir pėdų pleiskanojimas, gali būti grybelinės odos infekcijos požymis. Dažniausiai žmonės kartu skundžiasi ir pėdų ar tarpupirščių niežėjimu. Būtinas priešgrybelinis gydymas, kuris sustabdo infekcijos plitimą, išgydo esamus pažeidimus.

Tarpupirščių pleiskanojimas, kaip ir padų pleiskanojimas, gali būti grybelinės odos infekcijos požymis. Dažniausiai žmonės kartu skundžiasi ir pėdų ar tarpupirščių niežėjimu. Būtinas priešgrybelinis gydymas, kuris sustabdo infekcijos plitimą, išgydo esamus pažeidimus.

Odos šiurkštumas dažniausiai odos sausumo požymis – pažeidžiamas odos barjero vientisumas, išryškėja plaukų folikulai, dėl ko oda pasidaro nelygi ir šiurkšti. Ilgainiui gali atsirast rausvų dėmelių, bėrimų, kurie sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir niežėjimą, perštėjimą.

Dažniausiai rankų oda trūkinėja dėl sausumo, kuris gali būti įgimtas (įgimtas polinkis į sausą odą) arba įgytas, ypač dažnai šlapinant rankų odą, dirbant su cheminėmis medžiagomis, dulkėtoje aplinkoje, nenešiojant pirštinių, stipriai nušalus rankas ir tt. Atsiradus raudonų bėrimų, pakitus rankų odai, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Kūdikio skruostų sausumą ir šerpetojimą dažniausiai lemia alergija maisto produktams ar persirgta virusinė infekcija. Esant skruostų paraudimui, šiurkštumui, sausumui reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į kūdikio (ar mamos, jei maitinamas motinos pienu) mitybą, kadangi dažnai rausvi, sausi skruostai būna atopinio dermatito požymis. Atsiradus infekcijos sąlygotam žandų paraudimui, dažniausiai simptomai išnyksta pasveikus.

Akių vokų (šerpetojimas) pleiskanojimas dažniausiai susijęs su alergine priežastimi. Vokai gali pleiskanoti dėlnebūtinai tik vokų, bet ir viso veido srityje, naudojamų kosmetikos priemonių bei nagų priežiūros priemonių, pvz.: gelinių nagų. Neretai pleiskanojimas ir vokų paraudimas atsiranda dėl įkvepiamų iš aplinkos alergenų. Rečiau vokų pleiskanojimas gali būti lėtinės uždegiminės odos ligos, pvz.: psoriazės ar atopinio dermatito, požymis.

Alkūnių šerpetojimas būdingas sausą odą turintiems žmonėms. Tačiau, jei apart alkūnių taip pat šerpetoja ir kelių, ausų, galvos ar veido oda, būtina pasitarti su gydytoju dėl diagnozės patikslinimo. Šių kūno vietų šerpetojimas gali būti lėtinės odos ligos požymis.

Padidėjęs odos jautrumas gali būti atsiradusios alergijos požymis arba netinkamos odos priežiūros požymis. Retesniais atvejais padidėjęs odos jautrumas lokalizuotame odos plote būna juosiančios pūslelinės ar herpes virusinės infekcijos požymis.

Plaukų slinkimas dažniausiai būna sąlygotas amžiaus ir paveldimumo. Staiga atsiradęs plaukų slinkimas gali būti streso pasekmė ar lėtinės ligos požymis. Plaukų slinkimas taip pat suintensyvėja moterims po gimdymo praėjus keliems mėnesiaims, vėliau atsistato savaime. Plaukai gali slinkti ir dėl vartojamų vaistų ar vitaminų trūkumo. Taip pat plaukų slinkimas būdingas ir lėtinėms odos ligoms, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.

Galvos oda beria dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausios odos ligos, pasireiškiančios galvos bėrimais – žvynelinė, seborėjinis dermatitas, folikulitas. Būtina apžiūrėti viso kūno odą ir tik tada spręsti dėl diagnozės.

Galvos odos išsausėjimas dažnai būna kartu su viso kūno odos sausumu. Taip pat galvos odos išsausėjimą gali lemti netinkama galvos ir plaukų priežiūra: dažnas plovimas, įvairių priežiūros priemonių, netinkamų šampūnų, fenų, žnyplių naudojimas. Kartais galvos odos išsausėjimas būna lėtinės odos ligos ar sisteminės ligos požymis.

Soliariumas, kaip ir saulė, skleidžia įvairaus spektro ultravioletinius (UV) spindulius, kurie ne tik yra vienas pagrindinių odos vėžio rizikos veiksnių, bet ir sausina odą, didelis jų kiekis gali sukelti odos nudegimą ir uždegimą. Neretas reiškinys, kurį paskatina soliariumų naudojimas, yra paviršinis odos grybelis, sukeliantis odos bėrimus. Dermatologai visame pasaulyje yra prieš soliariumų naudojimą dėl jų sukeliamos žalos. Pastebėjus nemalonius pojūčius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris patikslins diagnozę.