Odos ligos

Veido odos šerpetojimas (sausumas) – dažniausiai netinkamos odos priežiūros ir netinkamų kosmetikos priemonių naudojimo pasekmė. Odos pleiskanojimą gali padėti sumažinti tinkamo kremo parinkimas, tačiau atsiradus bėrimų, geriausia būtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

Tarpupirščių pleiskanojimas, kaip ir pėdų pleiskanojimas, gali būti grybelinės odos infekcijos požymis. Dažniausiai žmonės kartu skundžiasi ir pėdų ar tarpupirščių niežėjimu. Būtinas priešgrybelinis gydymas, kuris sustabdo infekcijos plitimą, išgydo esamus pažeidimus.

Tarpupirščių pleiskanojimas, kaip ir padų pleiskanojimas, gali būti grybelinės odos infekcijos požymis. Dažniausiai žmonės kartu skundžiasi ir pėdų ar tarpupirščių niežėjimu. Būtinas priešgrybelinis gydymas, kuris sustabdo infekcijos plitimą, išgydo esamus pažeidimus.

Votys (arba furunkulai/karbunkulai) – tai bakterinės kilmės odos infekcija, kuri pasireiškia skausmingais, pūlingais dariniais odoje. Besikartojančios votys, pūliniai gali būti nusilpusio imuniteto, mažakraujystės požymis. Būtina atlikti kraujo tyrimus ir skirti atitinkamą gydymą, kadangi votys palieka randus, gali atsinaujinti ir išplisti. Dažniausiai votys gydomos antibiotikais bei kitomis prieš bakterinėmis priemonėmis, būtina laikytis asmens higienos reikalavimų.

Odos šiurkštumas dažniausiai odos sausumo požymis – pažeidžiamas odos barjero vientisumas, išryškėja plaukų folikulai, dėl ko oda pasidaro nelygi ir šiurkšti. Ilgainiui gali atsirast rausvų dėmelių, bėrimų, kurie sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir niežėjimą, perštėjimą.

Dažniausiai rankų oda trūkinėja dėl sausumo, kuris gali būti įgimtas (įgimtas polinkis į sausą odą) arba įgytas, ypač dažnai šlapinant rankų odą, dirbant su cheminėmis medžiagomis, dulkėtoje aplinkoje, nenešiojant pirštinių, stipriai nušalus rankas ir tt. Atsiradus raudonų bėrimų, pakitus rankų odai, būtina gydytojo dermatologo konsultacija.

Kūdikio skruostų sausumą ir šerpetojimą dažniausiai lemia alergija maisto produktams ar persirgta virusinė infekcija. Esant skruostų paraudimui, šiurkštumui, sausumui reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į kūdikio (ar mamos, jei maitinamas motinos pienu) mitybą, kadangi dažnai rausvi, sausi skruostai būna atopinio dermatito požymis. Atsiradus infekcijos sąlygotam žandų paraudimui, dažniausiai simptomai išnyksta pasveikus.

Akių vokų (šerpetojimas) pleiskanojimas dažniausiai susijęs su alergine priežastimi. Vokai gali pleiskanoti dėlnebūtinai tik vokų, bet ir viso veido srityje, naudojamų kosmetikos priemonių bei nagų priežiūros priemonių, pvz.: gelinių nagų. Neretai pleiskanojimas ir vokų paraudimas atsiranda dėl įkvepiamų iš aplinkos alergenų. Rečiau vokų pleiskanojimas gali būti lėtinės uždegiminės odos ligos, pvz.: psoriazės ar atopinio dermatito, požymis.

Alkūnių šerpetojimas būdingas sausą odą turintiems žmonėms. Tačiau, jei apart alkūnių taip pat šerpetoja ir kelių, ausų, galvos ar veido oda, būtina pasitarti su gydytoju dėl diagnozės patikslinimo. Šių kūno vietų šerpetojimas gali būti lėtinės odos ligos požymis.

Padidėjęs odos jautrumas gali būti atsiradusios alergijos požymis arba netinkamos odos priežiūros požymis. Retesniais atvejais padidėjęs odos jautrumas lokalizuotame odos plote būna juosiančios pūslelinės ar herpes virusinės infekcijos požymis.

Plaukų slinkimas dažniausiai būna sąlygotas amžiaus ir paveldimumo. Staiga atsiradęs plaukų slinkimas gali būti streso pasekmė ar lėtinės ligos požymis. Plaukų slinkimas taip pat suintensyvėja moterims po gimdymo praėjus keliems mėnesiaims, vėliau atsistato savaime. Plaukai gali slinkti ir dėl vartojamų vaistų ar vitaminų trūkumo. Taip pat plaukų slinkimas būdingas ir lėtinėms odos ligoms, todėl kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju dermatologu.

Galvos odos išsausėjimas dažnai būna kartu su viso kūno odos sausumu. Taip pat galvos odos išsausėjimą gali lemti netinkama galvos ir plaukų priežiūra: dažnas plovimas, įvairių priežiūros priemonių, netinkamų šampūnų, fenų, žnyplių naudojimas. Kartais galvos odos išsausėjimas būna lėtinės odos ligos ar sisteminės ligos požymis.

Galvos odos jautrumas gali atsirast dėl bendro organizmo jautrumo padidėjimo: išsekimas, įtampa, stresas. Taip pat galvos odos jautrumas padidėja dėl plaukų „įtampos” – stipriai surišus plaukus, tempiant plaukus šukuojantis, dirginamos nervinės galūnėlės, ko pasekoje padidėja galvos jautrumas, žmonės skundžiasi odos ir plaukų „skausmu”.

Kojų odos ragėjimas dažnai būna nulemtas genetiškai, pasireiškia kartu su odos sausumu. Taip pat įtakos turi odos priežiūra, avalynės nešiojimas, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas ir pan. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rankų odos suragėjimas dažniausiai būna nulemtas žmogaus vykdomos veiklos. Dažnai suragėjimai delnuose atsiranda dėl aktyvaus fizinio darbo, įvairių prietaisų pastovaus naudojimo dirbant (kitaip tariant mechaninio poveikio į rankų odą). Retesniais atvejais, odos suragėjimai gali būti lėtinės odos ligos, pvz.: žvynelinės, požymis. Todėl norint tiksliau sužinoti suragėjusios odos priežastis, būtina specialisto konsultacija. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.

Rausvos dėmės odoje gali būti dėl įvairiausių priežasčių – alergijos, lėtinių odos ligų, odos išsausėjimo ir tt. Dėmėms nenykstant, niežtint, būtina pasitarti su gydytoju dermatologu, kuris patikslins diagnozę ir paskirs atitinkamą gydymą. Nerimaujant dėl odos vėžio, svarbu palyginti, ar odos vėžio nuotraukos yra panašios į įtariamą darinį.