Turinys
Niežai – tai varginanti ir itin užkrečiama parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinė erkė Sarcoptes scabiei. Šis susirgimas neturi nieko bendro su asmens higienos trūkumu – niežais gali užsikrėsti bet kas, turėjęs glaudų sąlytį su sergančiuoju ar jo asmeniniais daiktais. Dažniausiai ligos protrūkiai stebimi dideliuose kolektyvuose: vaikų darželiuose, mokyklose, slaugos namuose ar šeimyninėje aplinkoje.
Kaip plinta niežai?
Užsikrėtimo būdai yra tiesioginiai ir netiesioginiai:
Glaudus kontaktas: Ilgalaikis odos sąlytis su sergančiu asmeniu.
Užkrėsti daiktai: Erkės kurį laiką gali išgyventi už žmogaus organizmo ribų, todėl liga plinta per bendrą patalynę, rankšluosčius, drabužius ar net minkštus baldus.
Biologinis ciklas: kas vyksta po oda?
Niežus sukelia apvaisintos niežinių erkių patelės. Patekusios ant žmogaus odos, jos įsisiurbia į epidermį (viršutinį odos sluoksnį) ir pradeda graužti apie 0,5 cm ilgio takus. Šiuose takuose patelės deda kiaušinėlius.
- Per savaitę iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios prasigraužia į odos paviršių.
- Lervos subręsta per 2–3 savaites.
- Odos paviršiuje gyvenantys patinėliai apvaisina jaunas pateles, ir ciklas prasideda iš naujo.
Pagrindiniai simptomai ir tipinės vietos
Pagrindinis ligos požymis – intensyvus niežulys, kuris tampa nepakeliamas vakare ir naktį, kai erkių patelės suaktyvėja.
Būdingos bėrimo vietos suaugusiems:
- Tarpupirščiai, riešai ir plaštakos;
- Pažastų duobės, sritis apie bambą;
- Vidinė šlaunų pusė bei sėdmenys;
- Lytiniai organai bei krūtų speneliai.
Įdomu tai, kad esant viso kūno bėrimui, nugaros, krūtinės ir veido oda suaugusiems paprastai lieka nepažeista. Tuo tarpu vaikams niežinė erkė gali pažeisti bet kurią kūno vietą, įskaitant delnus, padus, veidą ir plaukuotą galvos dalį. Jų organizmo reakcija į uždegimą paprastai būna daug stipresnė.
Niežų takai
Tai specifinis ligos požymis. Takai atrodo kaip ploni, pilkšvi ar rusvi „siūleliai“ iki 15 mm ilgio. Juos galima ne tik pamatyti, bet ir užčiuopti kaip nedidelius iškilimus.
Diagnostika: kaip patvirtinama liga?
Nustatyti niežus gydytojui padeda klinikinė apžiūra, tačiau diagnozei patvirtinti gali būti taikomi šie metodai:
Dermatoskopija: Didinamojo prietaiso pagalba apžiūrimi niežų takai.
Mikroskopinis tyrimas: Paimamas odos nugrandymas, kuriame ieškoma erkių, jų kiaušinėlių ar ekskrementų.
Histologinis tyrimas: Retais atvejais atliekama odos biopsija.
Niežų gydymas: vaistai ir procesas
Gera žinia ta, kad niežų gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus, jei laikomasi visų nurodymų.
Dažniausiai skiriami preparatai:
Permetrino tepalas ar benzoato emulsija: Tai pagrindiniai vaistai suaugusiems, kuriais tepamas visas kūnas (nuo kaklo iki kojų pirštų).
Sieros tepalas: Skiriamas kūdikiams, mažiems vaikams bei nėščiosioms dėl saugumo.
Antihistamininės tabletės: Naudojamos niežuliui ir alerginėms reakcijoms malšinti, blokuojant histamino poveikį.
Higiena – raktas į pasveikimą
Gydyti tik paciento odą neužtenka. Norint išvengti pakartotinio užsikrėtimo (reinfekcijos), būtina:
- Gydyti visus šeimos narius vienu metu, net jei jie nejaučia niežulio.
- Plovimas: Visą patalynę, rankšluosčius ir drabužius, dėvėtus per paskutines 7 dienas, skalbti ne žemesnėje kaip 55–60 °C temperatūroje.
- Dezinfekcija: Daiktus, kurių negalima skalbti, rekomenduojama sudėti į sandarius plastikinius maišus ir laikyti bent savaitę (be kontakto su žmogumi erkės žūsta).
- Valymas: Kruopščiai išsiurbti minkštus baldus ir kilimus.
Niežai yra labai nemaloni, tačiau sėkmingai išgydoma liga. Svarbiausia – laiku kreiptis į specialistą, griežtai laikytis gydymo schemos ir pasirūpinti aplinkos higiena. Pastebėję įtartiną niežulį, ypač stiprėjantį naktį, nedelskite ir apsilankykite pas dermatovenerologą.
