Grybiškoji granulioma (lot. mycosis fungoides) yra pati dažniausia odos limfomos forma. Tai brandžių T limfocitų ne Hodžkino limfoma, kuri dažniausiai pažeidžia tik odą, bet galimas ligos išplitimas ir į limfmazgius, kraują ar vidaus organus. Būdingas odos bėrimas dėmėmis, plokštelėmis ar mazgais. Bėrimai gali būti tiek pavieniai, tiek ir išplitę, o kartais apima ir viso kūno odą.
Tiksli susirgimo priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti:
- Genetiniai veiksniai
- Kontaktas su cheminėmis medžiagomis, pramoniniais chemikalais
- Virusai (ypač žmogaus T- limfotropinio viruso I tipas)
Dažniausiai susergama 55- 60 metų amžiuje, vyrai serga kone dvigubai dažniau negu moterys. Apskaičiuota, kad Europoje kasmet nustatoma 6 nauji atvejai 1 milijonui gyventojų, ir tai sudaro 4% visų naujų ne Hodžkino limfomos atvejų. Grybiškoji granulioma nėra paveldima liga, taigi paciento artimiesiems nėra ko baimintis dėl savo sveikatos.
Odos limfomos požymiai
Dažnai iki tikslios diagnozės nustatymo, pacientai būna klaidingai gydomi dėl psoriazės, monetiškojo dermatito ir kitų labai panašiai pasireiškiančių ligų. Kartais gali varginti odos niežėjimas. Būdingiausi limfomos bėrimo elementai- tai dėmės, plokštelės ir mazgai. Odos limfoma yra tarsi liga chameleonas- vienu metu pacientui gali būti kelių rūšių bėrimų, kurie skiriasi savo spalva, dydžiu, forma, ir išsidėstymu.
- Dėmės. Jos išsidėsto netvarkingai, gali pleiskanoti (arba ne), varijuojančio rausvo atspalvio. Vienų ribos būna aiškesnės, kitų- „išplaukusios“. Neretai primena psoriazę arba egzemą, grybelinę infekciją (todėl pavadinime ir yra žodis „grybiškoji“). Ilgainiui dėmės „storėja“ ir pavirsta plokštelėmis.
- Plokštelės. Apvalios, ovalios, būdinga neįprasta konfigūracija.
- Mazgai. Jie būdingi vėlyvai, pažengusiai ligos fazei. Kartais gali išopėti. Jeigu bėrimai susilieja tarpusavyje- parausta visa oda, atsiranda vadinamoji eritrodermija. Lygiagrečiai sustorėja delnų ir padų oda, gali iškristi plaukai. Neretai čiuopiami padidėję limfmazgiai.
Kaip diagnozuojama odos limfoma?
Pagrindinis tyrimas, kuriuo nustatoma ši diagnozė- tai odos biopsija. Vėliau atliekami kiti tyrimai įvertinti ligos išplitimą- tai kraujo tyrimai, vidaus organų echoskopija, krūtinės ląstos rentgenograma.
Ankstyvose stadijose nustatyti tikslią diagnozę yra nelengva, kadangi ne tik bėrimai imituoja gerybines uždegimines odos ligas, bet ir nesimato tipinių pokyčių odos histologiniame tyrime. Kai kuriais atvejais tenka kartoti odos biopsiją bei iš naujo vertinti histologinį tyrimą. Odos limfoma skiriama nuo psoriazės bei egzemos.
Ligos eiga yra nenuspėjama, tačiau daugiausiai įtakos turi bėrimų išplitimas bei esamas (ar ne) vidaus organų pakenkimas.
Kaip gydoma odos limfoma?
Gydymas paskiriamas pagal ligos išplitimą. Jeigu liga nustatoma ankstyvoje fazėje, PUVA terapija yra pats efektyviausias gydymo metodas, dėka kurio ne tik sugyja esami bėrimai, bet ir apsaugoma nuo naujų atsiradimo. PUVA terapija taip pat veiksminga esant limfomos plokštelės stadijai. Varginant niežėjimui, skiriami kortikosteroidų tepalai.
Priklausomai nuo ligos išplitimo, dažniausiai rekomenduojama 30- 40 PUVA terapijos seansų, kad liga būtų suvaldyta.
Kiekvienas atvejis yra individualus ir gydymo metodas parenkamas su gydytoju aptarus konkretų atvejį bei įvertinus tyrimų rezultatus.
