Tam tikru gyvenimo momentu visi susiduriame su opia problema – spuogais. Tai paprastai įvyksta tada, kai mirusios odos ląstelės blokuoja odos poras. Užsikimšimo rezultatas – tai sutinimas ir odos patinimas. Dažniausiai spuogai plinta veido, nugaros, krūtinės ir sprando srityje. Spuogų tipų yra įvairių.
Pagrindinės spuogų rūšys:
Rožiniai spuogai – tai lėtinė uždegiminė centrinės veido dalies (nosies, kaktos, skruostų bei smakro) liga, kuriai būdingas odos paraudimas bei kraujagyslių išsiplėtimas – taleangektazijos, rausvos spalvos papulės (raudonieji spuogai). Tai gerybinė liga. Ji panaši į paprastuosius spuogus. Ši liga išplitusi visame pasaulyje, gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniau šviesesnės odos žmonėms. Tris kartus dažniau serga moterys.
Šios ligos eigai būdingas laipsniškumas, pakitimai odoje gilėja, dažniausiai stebimos tokios ligų rūšys:
- Eriteminis (būna paraudusi kaktos, skruostų oda);
- Papulopustulinis (odos paraudimo vietoje stebimos daugybinės, įvairaus dydžio rausvos papulės ar pustulės);
- Fimatozinis (pakitimai nosies, ypač jos galo odoje, oda paraudusi ir mazguota);
- Akių (oda infekuota erkute).
Spuogų rūšys: trumpai ir aiškiai
Paprastieji spuogai (aknė) – dažniausiai pasitaikantys spuogai, kurie susidaro dėl užsikimšusių riebalinių liaukų. Gali būti juodieji (inkštirai) arba baltieji spuogai. Paprastai atsiranda paauglystėje, tačiau vargina ir suaugusius.
Rožiniai spuogai (rosacea) – lėtinė odos liga, pasireiškianti paraudimu, kraujagyslių išsiplėtimu, mazgeliais ir pūlinukais. Dažniausiai pažeidžia veido centrą. Skiriasi nuo įprastos aknės tuo, kad neturi inkštirų.
Poodiniai spuogai – skausmingi, giliau odoje esantys spuogai, kurie neturi paviršinio išėjimo. Jie susidaro dėl uždegimo gilesniuose odos sluoksniuose ir dažnai užtrunka ilgiau, kol praeina. Gali palikti randus.
Pūlingi spuogai (pustulės) – tai iškilūs spuogai, kurių centre matomas pūlių telkinys. Susiformuoja dėl bakterijų veiklos riebalinėje liaukoje ir sukelia uždegimą. Dažnai būna skausmingi ir linkę infekuotis.
Keloidiniai spuogai – tai uždegiminiai spuogai, kurių vietoje susidaro iškilę, kieti randai – keloidai. Dažniausiai atsiranda ant sprando, pečių ar nugaros.
Cistos – gilūs, pūlingi dariniai odoje, susidarantys esant stipresniam uždegimui. Gali būti labai skausmingi, linkę recidyvuoti ir palikti randus. Dažnai reikalingas dermatologo įsikišimas.
Sergantys rožiniais spuogais gali jausti veido deginimą, dilgčiojimą, gali išsausėti, pleiskanoti oda, atsirasti spuogų (papulių, pustulių), parausti veidas, perštėti akis.
Taip pat yra keloidiniai spuogai, cistos, pustulės. Paprastieji spuogai arba inkštirai, (keloidiniai), kitaip dar vadinami juodaisiais spuogais (riebalų liaukų latakų kamšteliai). Jų atsiranda, kai riebalų liaukos užkemša ragines odos sluoksnio ląsteles ir riebalai nebegali patekti į odos paviršių. Juodojo spuogo viduje esanti tamsi dėmė atsiranda todėl, kad į pusiau skystus odos riebalus patenka deguonies. Baltieji spuogai pradeda formuotis užsikimšus riebalų liaukos latakui, tuomet liaukos viduje susidaro bakterijų židinys, kuris sukelia riebalų liaukos uždegimą. Netrukus toje vietoje susidaro pūslių, o galiausiai susiformuoja didelis skausmingas spuogas. Toks supūliavęs spuogas užgijęs palieka randą. Spuogai plinta, kuomet yra spaudomi ir užkrečiami netinkamai prižiūrint. Vidiniai spuogai, rožiniai spuogai, pūlingi spuogai, poodiniai, riebaliniai spuogai gali atsirasti ir dėl netinkamai pasirinktos kosmetikos naudojimo.
Jeigu nežinote, kaip tinkamai gydyti atsiradusius spuogus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją specialistą, kuris Jums paskirs tinkamą ir pati efektyviausią gydymą. Reikia nepamišti, jog tik laiku pradėtas gydymas gali būti pats veiksmingiausias.
