Plokščioji kerpligė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia odą, burnos ertmę, lytinius organus, galvos odą, nagus. Dažniausia šia liga serga vidutinio amžiaus žmonės (30 -60 m. amžiaus). Tai ganėtinai retas odos susirgimas, nustatomas <1% bendros populiacijos.
Ligos priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad įtakos šio susirgimo atsiradimui turi imuninės sistemos sutrikimai. Pastebėta, kad plokščioji kerpligė dažnesnė pacientams, sergantiems hepatitu C. Be to, ligos riziką didina ir tam tikrų vaistų vartojimas, kaip antai:
- Antibiotikų (streptomicino, tetraciklino)
- Antiaritminių vaistų, taip pat vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio
- Vaistų, skirtų maliarijai gydyti
- Antidepresantų
- Diuretikų (ypač tiazidų klasės)
- Metalų (pvz., aukso)
- Antihistamininių vaistų
- Vaistų nuo cukrinio diabeto, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, cholesterolį mažinančių vaistų ir kt.
Kokie veiksniai didina tikimybę susirgti plokščiąja kerplige?
- Genetinis polinkis
- Fizinis ir emocinis stresas
- Odos traumos
- Tam tikros odos ligos, pvz., juostinė pūslelinė
- Sisteminė virusinė infekcija, pvz., hepatitas C
- Kontaktas su gyvsidabriu
- Dantų plombos, kurių sudėtyje yra metalo
- Skydliaukės ligos
Plokščiosios kerpligės požymiai
Kaip jau minėta, plokščioji kerpligė pažeidžia odą, gleivines, skalpą, nagus ir lytinius organus.
Būdingiausia odos pažeidimo išraiška- blizgaus paviršiaus plokščios, daugiakampės, violetinės spalvos papulės, kurios itin niežti. Pavieniai bėrimai būna smulkūs, tačiau gali susilieti į didesnius pažeidimo plotus. Žiūrint iš arti, paviršiuje matomos plonytės baltos gijos, dar vadinamos Vikhamo strijomis. Neretai kasymasis, odos traumos paskatina naujų bėrimų atsiradimą.
Dažniausiai beria kulkšnis, riešus, apatinę nugaros dalį, tačiau gali išberti ir liemens sritį. Sugijus bėrimams, lieka použdegiminė pigmentacija.
Nagų pažeidimai, sutinkami apie 10% atvejų, yra labai plataus spektro- nuo nago distrofijos iki visiško nago netekimo.
Kai plokščioji kerpligė pažeidžia skalpo odą, atsiranda išplikimo židiniai su suragėjusiais bėrimo elementais. Negydant, liga progresuoja iki randėjančios alopecijos ir negrįžtamo plaukų netekimo. Pažeidus plauko folikulą, plaukai nebeatauga.
Burnos gleivinėje gali atsirasti nėrinius primenančios Vikhamo strijos arba atrofiniai bėrimai, erozijos. Pastarosios yra skausmingos ir dažnai komplikuojasi burnos kandidoze.
Lytinių organų plokščioji kerpligė vyrams pasireiškia violetinės spalvos bėrimais varpos galvutės srityje, o moterims- analogiškais bėrimais vulvos srityje.
Kaip diagnozuojama plokščioji kerpligė?
Dažniausiai tiksliai diagnozei nustatyti pakanka kruopščios gydytojo apžiūros. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas. Konsultacijos metu gydytojas Jūsų gali pasiteirauti apie vartojamus vaistus, hepatito C rizikos veiksnius (pvz., buvusios operacijos, kraujo perpylimai ir pan.).
Plokščiosios kerpligės gydymas
Odos forma gali praeiti savaime per 1- 2 metus. Burnos, skalpo ir lytinių organų plokščioji kerpligė dažnai būna atspari gydymui.
Gydant odos plokščiąją kerpligę, svarbiausia yra numalšinti varginantį niežėjimą bei pagreitinti bėrimų gijimą. Dažniausiai tam skiriami kortikosteroidų tepalai. Esant itin išplitusiems bėrimams, skiriama sisteminė kortikosteroidų terapija, fototerapija, PUVA terapija. Efektyvumas vertinamas po 2 -3 savaičių. Niežuliui mažinti rekomenduojami antihistamininiai vaistai. Vonių PUVA ir PUVA kremas- vieni efektyviausių plokščiosios kerpligės gydymo metodų.
