Psoriazė (žvynelinė) yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas bėrimas rausvomis plokštelėmis, padengtomis sidabriniu žvynu. Tai pakankamai dažnas odos susirgimas- apskaičiuota, kad žvynelinė paveikia net iki 8,5% bendrosios populiacijos. Pastebėta, kad vaikams psoriazė pasireiškia kiek rečiau negu suaugusiems, be to, lytis neturi įtakos ligos atsiradimui.
Veiksniai, didinantys tikimybę susirgti psoriaze (arba provokuojantys ligos paūmėjimą):
- Genetiniai faktoriai. Apie 40% sergančiųjų psoriaze turi pirmos eilės giminių, taip pat sergančių šia liga.
- Rūkymas
- Nutukimas
- Tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., beta- blokatorių, ličio, antimaliarinių vaistų ir pan.
- Infekcijos, ypač sukeltos streptokokų
- Alkoholio vartojimas
- Vitamino D stoka
- Stresas
Ligos mechanizmas
Anksčiau buvo manyta, kad žvynelinė yra tokia odos liga, kuri atsiranda dėl pagreitėjusio keratinocitų dauginimosi. Dabar jau žinoma, kad psoriazės mechanizmas yra tampriai susijęs su imuninės sistemos reguliacijos sutrikimais, kur svarbų vaidmenį vaidina T limfocitai ir kitos imuninės sistemos ląstelės. Būdingi psoriazės bėrimai atsiranda dėl:
- Pagreitėjusio epidermio ląstelių dauginimosi bei sutrikusios diferenciacijos
- Uždegiminių ląstelių infiltracijos
- Kraujagyslių išsiplėtimo
Palyginus, sveiko epidermio ląstelės ciklas trunka apie 28 dienas, o psoriazės pažeistos odos- vos 5-6 dienas.
Psoriazės simptomai
Pagrindinės psoriazės formos:
- Plokštelinė – pati dažniausia žvynelinės forma, sudaro net iki 79% visų ligos atvejų. Šiai formai būdingas daugmaž simetriškas bėrimas galvos srityje, ant alkūnių, kelių, tačiau išberti gali bet kurią kūno dalį. Beria aiškių ribų rausvomis plokštelėmis, padengtomis sidabrinės spalvos storu pleiskanų sluoksniu (žvynu). Plokštelių dydis svyruoja 1- 10 cm, jos gali susilieti tarpusavyje ir formuoti didesnius pažeidimo plotus. Kartais pacientai skundžiasi niežėjimu.
- Lašinė (labiausiai susijusi su infekcija). Būdingas požymis- staigi ligos pradžia, kai per trumpą laiko tarpą išberia smulkiomis plokštelėmis ir papulėmis. Neretai pacientai prieš atsirandant žvynelinei pasakoja, kad prieš tai buvo peršalę, skaudėjo gerklę, taisė dantis ir pan. Būtent lašinę psoriazę provokuoja infekciniai susirgimai. Bėrimai būna < 1 cm, lašo formos, todėl ši psoriazės forma taip ir vadinama. Labiausiai išberia liemenį ir galūnes.
- Pustulinė. Tai sunkiausia psoriazės forma, kartais netgi galinti sukelti pavojų gyvybei. Išplitusi pustulinė psoriazė (von Zumbusch) pasireiškia staiga, kuomet viso kūno oda parausta, išberia smulkiais pūlinukais, pacientą vargina karščiavimas, bendras silpnumas, kraujyje nustatomi uždegiminiai pokyčiai. Kitos pustulinės psoriazės formos- akrodermatitas, kuriam būdingas pūlinukų formavimasis pirštų galuose, bei delnų ir padų pustuliozė, kai pūlinukai atsiranda tik delnų ir padų srityje.
- Eritroderminė. Reta psoriazės forma, kuriai būdingas viso kūno odos paraudimas bei pleiskanojimas. Pacientams su šia žvynelinės forma dažniausiai reikalingas gydymas ligoninėje.
- Raukšlių. Beria pažastis, bambą, kirkšnis, už ausų, po krūtimis ir kitas natūralias kūno raukšles. Neretai ligą tenka skirti nuo grybelinės infekcijos, kadangi raukšlių psoriazė neturi būdingo sidabrinių pleiskanų luobo.
- Nagų. Nagų pakitimai sergant psoriaze atsiranda dėl nago guolio ar augimo zonos pakenkimo. Neretai nagų psoriazė būna vienas iš pirmųjų rodiklių, kad pacientas turi padidėjusią riziką ir psoriatiniam sąnarių pakenkimui. Būdingi psoriazės pažeistų nagų simptomai- taškinės duobutės nago plokštelėje, leukonichija (baltos dėmės), nago plokštelės trupėjimas, „aliejaus dėmės“ fenomenas, onicholizė (nago plokštelės atšokimas).
Nors psoriazė yra odos liga, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai nustatė žvynelinės ir kitų vidaus organų susirgimo ryšį, o ypač:
- Širdies ir kraujagyslių ligų
- Onkologinių susirgimų
- Cukrinio diabeto
- Arterinės hipertenzijos
- Metabolinio sindromo
- Uždegiminių žarnų ligų
- Autoimuninių susirgimų
Tai nereiškia, jog visi sergantieji psoriaze gyvenimo eigoje susirgs ir aukščiau paminėtomis ligomis, tačiau padidėjusi rizika išlieka. Tai gali būti susiję su organizme vykstančiu lėtiniu uždegimu, gyvenimo būdo ypatumais ar psoriazės gydymui taikomų vaistų šalutiniu poveikiu.
Ligos eiga yra lėtinė, banguojančio pobūdžio, būdingi periodiniai paūmėjimai.
Kaip diagnozuojama žvynelinė
Ligos diagnostika nėra sudėtinga. Dažniausiai užtenka nuodugnios gydytojo dermatologo apžiūros. Apžiūrima ne tik oda, bet ir galva, nagai. Diagnozė remiasi būdingais bėrimais, t. y., aiškių ribų rausvomis plokštelėmis, padengtomis sidabrinės spalvos žvynu. Ligos įtarimą labai sustiprina tai, jeigu išberta galvos oda, užausio sritys, alkūnės, keliai, bamba, taip pat, jeigu randama ir nagų pakitimų. Neabejotinai ligą patvirtina vadinamasis Aušpico fenomenas- kuomet nuvalius žvyną, matomas taškinis kraujavimas. Konsultacijos metu labai svarbu išsiaiškinti, ar pacientas nevartoja vaistų, kurie galėtų provokuoti psoriazės atsiradimą. Kitų tyrimų psoriazės diagnostikai dažniausiai neprireikia. Odos biopsija ir histologinis tyrimas atliekami tik esant neaiškiai diagnozei.
Liga skiriama nuo seborėjinio dermatito, monetiškojo dermatito, grybelinės infekcijos ir pan. Todėl visuomet rekomenduojame pasitarti su gydytoju dermatologu dėl tikslios diagnozės nustatymo bei gydymo parinkimo.
Psoriazės gydymas
Kadangi psoriazė yra lėtinė liga, jos neįmanoma išgydyti visam laikui. Šiam susirgimui būdingi periodiniai paūmėjimai, kurių metu taikomas intensyvesnis gydymas, o tarp paūmėjimų skiriamos odos būklę palaikančios priemonės.
Gydymo metodai parenkami pagal ligos sunkumą, bėrimų išplitimą, paciento pageidavimus, gretutines ligas, efektyvumą ir kitus individualius faktorius.
Jeigu liga nėra išplitusi, stebimos pavienės plokštelės, skiriamas gydymas vietinio poveikio preparatais: drėkinančiais kremais, keratolitikais (pvz., salicilo rūgšties tepalu, kuris efektyviai pašalina storą žvynų luobą) bei kortikosteroidų tepalais. Dažniausiai to ir užtenka lengvai ligos formai. Kitos vietinio gydymo alternatyvos- tai deguto preparatai, vitamino D analogai ir pan. Kiekvienas psoriazės atvejis yra individualus ir gydymas parenkamas konkrečiai kiekvienam atvejui atskirai. Kruopščiai laikantis gydytojo nurodymų, odos būklės pagerėjimas pasiekiamas per 2- 3 mėnesius.
Kai liga nėra išplitusi, tačiau vangiai pasiduoda tradiciniam vietiniam gydymui, rekomenduojama fototerapija arba fotochemoterapija (PUVA terapija). Taikomos PUVA vonios arba PUVA kremai. Neretai kombinuojami keli gydymo metodai: ir UV spindulių terapija, ir kortikosteroidai bei kiti vaistai.
Esant vidutinio sunkumo ar išplitusiai ligai, vienas iš pirmo pasirinkimo gydymo metodų yra fototerapija. Galima vonių PUVA arba sisteminė PUVA (priklausomai nuo paciento būklės ir pageidavimų). Lygiagrečiai taikomas ir kitas vietinis gydymas- emolientai, keratolitikai ir pan. Jeigu nepaisant skiriamo gydymo bėrimai gyja vangiai, svarstoma apie sisteminį žvynelinės gydymą, prieš tai įvertinus paciento būklę ir atlikus reikalingus tyrimus. Sisteminiam gydymui pirmiausiai pasirenkamas metotreksatas arba acitretinas (vėlgi, priklausomai nuo paciento bendros būklės, tyrimų rezultatų ir kitų individualių faktorių). Galiausiai, jeigu vietinio poveikio vaistai, fototerapija ir sisteminiai medikamentai neduoda rezultatų, o liga progresuoja, svarstomas psoriazės gydymas biologine terapija.
Jeigu pacientui skiriamas sisteminis gydymas, tokiu atveju reikalinga nuolatinė dermatologo kontrolė bei periodiškai atliekami kraujo tyrimai.
