Nelaimingus atsitikimus, o kartais net operacijas dažnai primena likę randai, kurie daugeliui sukelia didelį diskomfortą. Randai – tai odos dariniai, atsirandantys gyjant odos pažeidimui, o juos suformuoja jungiamasis audinys bei kraujagyslės. Randas susidaro tuomet, kai odoje gyja žaizdos, atsiradusios dėl traumų, ligos, po operacijos, po vėjaraupių, nuo spuogų (jaunimui, ypač po aknės) ir pan.

Rando ryškumas ir dydis priklauso nuo žaizdos formos, sužeidimo būdo (pvz., didelė trauma, ar maža operacija) ir užterštumo. Nelygiais kraštais žaizdos gyja kur kas blogiau ir sudėtingiau, o infekuotos – palieka ryškesnius randus. Žaizdos gyja skirtingai. Būna atvejų, kuomet be aiškios priežasties randas gyja negražiai. Jaunų žmonių oda, gyjant žaizdoms, turi polinkį augti, todėl susidaro dideli ir itin grubūs randai. Nuo pat pradžių randas būna didelis ir raudonas, o po to pamažu nyksta ir traukiasi. Randai būna skirtingi, gali būti ir hipertrofiniai randai. Tai tokie randai, kurie dažniausiai yra stori ir raudoni arba rausvi ir iškilę. Jie atsiranda dėl įvairiausių sužeidimų tokių, kaip traumos avarijų metų, slidinėjant kalnuose, įvairios chirurginės operacijos ir pan. Šie – neišeina iš savo ribų. Jeigu toks randas atsirado ant veido, tai žmogui sukelia nemažai psichologinių problemų. Taip pat yra keloidiniai randai. Būtent šie randai dažniausiai susidaro ant nudegusios jaunų arba ant tamsesnio gymio žmonių odos. Šie randai yra apvalūs, grubūs, netaisyklingos formos ir plinta toliau už žaizdos ribų. Lyginant su oda, esančia aplink žaizdą, keloidai yra tamsesni (dažniausiai jie būna raudonos spalvos). Tokie randai gali susidaryti iš karto po sužeidimo arba pablogėti nėštumo metu. Dar viena randų rūšis – tai atrofiniai randai. Šiems randams būdingos mažos apvalios įdubos, esančios žemiau už aplinkinę odą. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis odai sugyti, pavyzdžiui, išnykus spuogams.

Vaikams dažniausiai randai susidaro po vėjaraupių, kuomet sirgdami vaikučiai kaso pažeistas vietas. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai po vėjaraupių supūliuoja pūslytės.

Paaugliams randai susidaro nuo spuogų. Dažniausiai nuo netinkamos jų priežiūros sergant jaunatviniais spuogais.
Suaugusiems randai gali atsirasti po įvairių traumų ar operacijų. Pavyzdžiui, moterims po krūtų didinimo operacijos. Nors daugelis gydytojų ir teigia, jog randai po krūtų didinimo tampa praktiškai nepastebimi, visgi, kartais jie išlieka.

Taip pat rando išvaizdai, pokyčiams bei gijimui reikšmės turi:

• Genetiniai veiksniai. Žmonių oda su tamsiu pigmentiniu epidermiu linkusi sudaryti keloidus. Tamsesnio gymio žmonių odoje yra daugiau pigmento, todėl jiems randai taip pat yra tamsesni.
• Aplinkos poveikis. Rando ryškumui įtakos turi saulė. Tos vietose, kurios yra atviros saulės spinduliams, randai lieka tamsesni.
• Randų vieta. Randai ant judrių vietų, t. y. kaklo, alkūnės srityje ar plaštakų, fiziologiškai aktyvesnių raumenų ir sąnarių – susidaro didesni ir labiau pastebimi randai.
• Randų tipai. Užgijus žaizdai susidaro įvairių tipų randai, jie gali išplisti, likti įdubę ir pan.
• Randų infekcijos arba komplikacijos. Infekcijos padidina tikimybę, kad randas išliks tikrai negražus. Pooperacinis pjūvis sugyja per 5 – 6 dienas, tačiau jei žaizda infekuojama, po jos lieka žymiai ryškesnis randas.

Kaip atrodys randas po sužalojimo, operacijos ar traumos – plokščias, skausmingas, storas, iškilęs – priklauso nuo daugelio priežasčių. Labai svarbu rando vieta, odos tipas, žaizdos pobūdis, žmogaus amžius, netgi ir mityba. Tad tiksliai žinoti, kas laukia po operacijos ar kito sužeidimo, beveik niekada negalima.

Jeigu turite problemų su randais ir nežinote, kaip tinkamai juos gydyti ar prižiūrėti, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju specialistu dėl galimo ir veiksmingiausio randų gydymo.