Pleiskanos – tai atsiskiriančių raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Pagrindiniai pleiskanų atsiradimo simptomai: sausos, smulkios pleiskanos, ploni, neblizgūs plaukai, didelės riebios pleiskanos, riebaluoti, sulipę plaukai, galvos odos paraudimas, šašai, plaukų slinkimas bei niežulys.
Su pleiskanomis, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės, susiduriame beveik kiekvienas. Net būdamos nepavojingos jos yra itin nemalonios. Kaip išnaikinti pleiskanas ir nuo ko jos atsiranda? Dabar yra pačių įvairiausių būdų, kaip tai padaryti. Vieni kovą su pleiskanomis laimi iškart, o kiti gali mėnesių mėnesiais naudoti visokias priemones, tačiau visai nesėkmingai su tuo kovoti.
Pleiskanų atsiradimo priežastys
Pleiskanojimas tiesiog nepastebimas, jei odos raginio sluoksnio ląstelės keičiasi normalia eiga. Tačiau, jeigu odoje gyvenantis mažas grybelis ima sparčiau daugintis, odos mikrofloros pusiausvyra sutrinka ir ląstelės, užuot atsinaujinusios per tris svaitės, tai padaro daug greičiau (per penkiolika, o kartais net septynias dienas). Pleiskanojimą sukeliantis grybelis plinta žaibiškai, erzina odą, kuri reaguoja spartesniu ląstelių atsinaujinimu. Mirusios ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi ant odos, sudarydamos pleiskanas.
Pleiskanų atsiradimo priežasčių gali būti daug:
- hormonų pusiausvyros sutrikimai (pleiskanų atsiranda ir pagausėja lytinio brendimo metu, prieš mėnesines, premenoauzės laikotarpiu. Jų retai būna vaikams. Žmogui senstant, pleiskanų taip pat mažėja);
- stresas (plaukai, kaip ir visas mūsų organizmas, reaguoja į kiekvieną dienos išgyvenimą, įvykį. Jei patiriate daug streso, pleiskanų daugėja);
- netinkama plaukų priežiūra (pleiskanojimą gali paskatinti dažnos plaukų priežiūros priemonės, cheminiai dažymai, džiovinimas džiovintuvu bei plaukų plovimas šarminiais, odą sausinančiais ar pažeidžiančiais šampūnais);
- kai kurios odos ligos (sergant žvyneline, grybelinėmis ligomis, ichtioze bei esant odos riebalų liaukų veiklos sutrikimui, seborėjai);
- kitos priežastys (netinkama mityba, nuovargis, liga, vitaminų stoka, oro tarša ir t.t.).
Pleiskanojimas gali būti dviejų rūšių:
- smulkus (sėleninis);
- stambus (žvynelinis).
Smulkus pleiskanojimas yra kosmetinis defektas, būdingas daugiausiai suaugusiems asmenims, retai – vaikams. Galvos plaukuotoje dalyje, ribotame plote, ima kauptis nedidelių baltų ar pilkšvai sidabrinės spalvos pleiskanų, kurios panašios į sėlenas. Tokios pleiskanos galvoje pastebimos, kai oda sausa, arba tada, kai susilpnėja prakaito liaukų funkcija. Šukuojantis pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos ir tarsi baltas sniegas padengia drabužius. Daugiausia jų būna smilkiniuose, kaktos srityje ar pakaušyje. Plaukai būna sausi. Šios pleiskanos galvoje lengvai gydomos. Smulkus pleiskanojimas vaikystėje prasideda pamažu, 5 – 10 metų vaikams, arba staiga, jau vyresniems nuo 10 iki 20 metų jaunuoliams. Kūdikiams būdinga pleiskanų luobelė, kuri tinkamai prižiūrima dingsta. Nors suaugusiems veiksmingomis priemonėmis ištrynus galvą ir pašalinus pleiskanas, po 4 – 6 dienų jos gali vėl atsirasti. Būtent toks pleiskanojimas daugeliui savaime išnyksta sulaukus 50 metų. Esant stambiam pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, o odą dengia storas riebalų ir pleiskanų sluoksnis. Matomos pleiskanos – didelės, pilkos ir gelsvos. Dažnai vargina niežėjimas, oda parausta, pakasius atsiranda net šašų. Kartais pradeda slinkti plaukai. Šios pleiskanos dažniausiai būna kitų ligų, tokių, kaip grybelis, žvynelinė, seborejinis dermatitas ir kt. simptomas. Kartu su pleiskanų atsiradimu, išberiama ir oda. Kai žmogus turi labai daug stambių pleiskanų, jos taip paprastai neišnyksta plaunant galvą specialiais gydomaisiais šampūnais. Svarbiausiai ieškoti tikrosios priežasties, kadangi padidėjęs pleiskanojimas gali reikšti paūmėjusią ligą.
Pleiskanos galvoje gali atsirasti ne tik galvoje, bet ir kitose kūno srityse, pavyzdžiui, tarp blakstienų, aplink akis, ausyse bei antakiuose. Itin svarbu, kad ausys, antakiai, sritys aplink akis ir tarp blakstienų būtų tinkamai prižiūrimos ir gydomos.
Dažniausiai pleiskanojimui diagnozuoti pakanka fizinės paciento apžiūros – apžiūrėti atsiradusias pleiskanas, odos struktūros, spalvos ir vientisumo pokyčius. Didesnio pleiskanojimo gydymui naudojami tokie preparatai: riebalų išsiskyrimą slopinantys, pleiskanas šalinantys (keratoliziniai), naujoms pleiskanoms atsirasti trukdančios (keratoplastiniai) medicininės priemonės. Pleiskanojimą ir niežėjimą gydo preparatai su salicilo rūgštimi, siera, rezocinu ir cinku. Tai pat pleiskanojimą mažina šampūnai, losjonai, žėlė, kurių sudėtyje yra ketokonazolio, olamido bei piroktono, ir eteriniai aliejai – jie ramina odą, malšina niežėjimą. Gydomuoju šampūnu galvą plauti reikia tris arba keturias savaites, po to rečiau. Sergant žvyneline, ichtioze ar seborėja, pleiskanos gydomos sieros salicilo, deguto bei hormoniniais tepalais. Sudėtingesniais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią pleiskanų atsiradimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Priemonės nuo pleiskanų
Priemonės nuo pleiskanų yra įvairios ir skirtos kovoti su šia dažna galvos odos problema. Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą šampūną, kuris yra praturtintas veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip cinko piritionas, ketokonazolas ar salicilo rūgštis. Šie ingredientai padeda sumažinti pleiskanojimą ir nuraminti sudirgusią odą. Be to, naudinga reguliariai drėkinti galvos odą, naudojant kondicionierius ar kaukes, kurios turi natūralių aliejų, tokių kaip arbatmedžio aliejus ar kokosų aliejus. Taip pat reikėtų vengti pernelyg dažnos plaukų priežiūros, kad nebūtų dirginama oda. Galiausiai, sveika mityba ir streso valdymas taip pat vaidina svarbų vaidmenį palaikant galvos odos sveikatą ir mažinant pleiskanų atsiradimo riziką.
