Karpos – tai labiausiai paplitęs virusinis odos susirgimas. Net 75 proc. – tiek žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su šia nemalonia odos problema. Šio virusinio susirgimo metu odoje atsiranda baltos arba šviesiai pilkšvos spalvos, nelygiu paviršiumi mazgelių, vadinamų karpomis.

Šiam virusui atsirasti įtakos turi:

• sausa oda;
• padidėjęs prakaitavimas;
• sutrikusi kraujotaka.

Karpos gali atsirasti bet kuriose kūno vietoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik kosmetinis defektas, tačiau, kai kurių tipų virusų sukeltos karpos ilgainiui gali tapti piktybinėmis. Laukti, kol situacija pablogės – negalima. Vos atsiradus šiai problemai reikėtų kreiptis į medikus. Pagrindinės karpų rūšys yra:

• paprastos karpos – jų forma yra apvali, o ant odos gali išsidėstyti 3-7 mm plote. Jos ant paviršiaus paplinta plačiai, yra aiškiai matomos. Dažniausios atsiradimo vietos – rankų pirštai bei veidas.
• seborėjinės karpos – odos dariniai, dažniausiai atsirandantys plaukuotoje galvos dalyje, antakių, pečių, krūtinės, nugaros srityje. Seborėjinės karpos dar kitaip vadinamos senatvinėmis karpomis. Žmogui sulaukus 40-50 metų, ant odos matosi plokščios pilkos arba rudos, juodos spalvos dariniai.
• siūlinės karpos – ši karpų rūšis dažnesnė vyrams. Pažastų, kaklo ar akių vokų srityje išaugusios karpos primena plonus, minkštus bei nelygius odos paviršiaus spenelius. Jeigu siūlinė karpa netyčia pažeidžiama, ji gali tapti pilkšvos,pilkos arba net juodos spalvos.
• plokščiosios karpos – tai jaunatvinės karpos. Šios plokščiosios karpos yra labai smulkūs, apvalūs (iki 3 mm.) ir su lygiu paviršiumi mazgeliai. Dažniausiai jos atsiranda ant veido ir dilbių srityje jauniems žmonėms.
• padų karpos – ši rūšis dažnai painiojama su nuospaudomis. Dėl nepatogios, nelaidžios orui avalynės, ant kulnų bei pėdų priekyje gali pradėti formuotis karpos. Jos paprastai yra jautresnės, jas minant jaučiamas skausmas. Taip yra dėl to, kad jos yra linkusios ragėti, yra plokščios.

Karpas galima gydyti keliais būdais. Tik atsiradus karpai, žmonės pirmiausia bando jas šalinti įvairiais tepalais, lakais, pleistrais bei rūgšties tirpalais. Jeigu šios priemonės nepadeda ir karpos vėl atsinaujina, tik tada sunerimsta ir kreipiasi į gydytojus dermatologus. Pradžioje gydytojai įvertina situaciją ir nustato karpos rūšį. Po to skiriamas atitinkamas gydymas. Karpoms gydyti taip pat gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Paskutiniu metu karpas vis dažniau žmonių šaldo skystu azotu arba atlieka lazerinę procedūrą. Lazerio procedūros yra pačios veiksmingiausios, nes po šalinimo procedūros oda gausiai nekraujuoja ir nerandėja. Žinoma, susidūrusiems su šia problema, reikia neužmiršti, kad svarbu stiprinti imunitetą ir neskubėti gydytis patiems namuose, nes kai kurių tipų virusų sukeltos karpos ilgainiui gali tapti piktybinėmis.