Hemorojus – viena dažniausių žmonių ligų, nors tikslus šios ligos dažnumas nėra žinomas, tačiau 50 proc. žmonių, vyresnių kaip penkiasdešimt metų, susiduria su šia problema ir turi daugiau ar mažiau padidėjusius hemorojinius mazgus. Hemorojus yra išangės kraujagyslinių darinių išvešėjimas bei išsiplėtimas.

Skiriami hemorojaus tipai:

1. vidinis (vidinio tipo hemorojiniai mazgai padengti gleivine yra išangės kanalo viduje);
2. išorinis (išorinio tipo hemorojiniai mazgai yra po oda aplink išangę).

Pagrindiniai hemorojaus simptomai – tai išangės skausmingumas, kraujavimas, niežėjimas. Taip pat hemorojinių mazgų iškritimas bei išskyros iš išangės.

Skiriamos pagrindinės hemorojaus atsiradimą skatinančios priežastys:

• vidurių užkietėjimas;
• ilgalaikis sėdimas arba stovimas darbas;
• dažnas stanginimasis tuštinantis;
• nėštumas;
• sunkumų kilnojimas;
• venų vožtuvų nepakankamumas;
• antsvoris;
• vyresnis amžius;
• paveldimumas ir kt.

Pačioje ligos pradžioje dažniausiai pasirodo nedidelis šviežio kraujo kiekis tuštinimosi pabaigoje, ypač jeigu išmatos yra kietos bei stanginamasi. Kuomet liga progresuoja, kraujo pasirodymas gali būti ir nesusijęs su tuštinimusi. Būna atvejų, kuomet hemorojiniai mazgai iškrenta per išangę. Pirmiausia, hemorojinis mazgas išsikiša pro išangę tik tuštinantis (vėliau savaime sugrįžta), o vėliau tai tampa nuolatiniu ligos požymiu. Reikia neužmiršti, kad ir kokia nemaloni ši liga, ji nėra pavojinga, nes paskyrus tinkamą gydymą hemorojaus simptomai praeina per kelias dienas. Kartais simptomai yra linkę kartotis. Norint sumažinti hemorojaus simptomų riziką, reikėtų vengti vidurių užkietėjimo bei ilgo stanginimosi tuštinantis.

Jeigu Jus kankina panašūs simptomai ir kyla įtarimas, jog sergate šia liga, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau užkirsti kelią ligos progresavimui. O jeigu ji jau progresavusi, galime ją įveikti kitomis chirurginėmis, ir ne tik, priemonėmis.

Hemorojiniai mazgai

Sergant hemorojumi, aplink tiesiąją žarną ir išangę esančios kraujagyslės išsiplečia, sunkesniais atvejais iškrenta mazgai, gali kilti uždegimas.

Hemorojiniai mazgai gali būti:

• vidiniai (mazgai yra tiesiojoje žarnoje ir kol jie yra nedideli arba kol neprasideda jų uždegimas, gali būti visai nejuntami);
• išoriniai (matomi išangės paviršiuje).

Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išbujojusios, skiriamos net kelios hemorojaus stadijos:

1. laipsnio hemorojus matomas tik proktoskopu, t. y. instrumentu, įkišamu į tiesiąją žarną. Išskyrus atsitiktinį kraujavimą, nesukelia jokių kitų hemorojaus simptomų.
2. laipsnio hemorojus gali iškristi stanginantis, bet po to iš karto sugrįžta atgal į vietą. Taip pat šio laipsnio hemorojus sukelia tokius tipiškus hemorojaus simptomus, kaip kraujavimas bei deginimas.
3. laipsnio hemorojus iškrenta ne tik tuštinantis, bet ir dirbant sunkius fizinius darbus, kosint. Sukelia skausmą ir didelį diskomfortą. Šie hemorojiniai mazgai atgal negrįžta. Jie sugrąžinami, įstumiami atgal ranka. Jeigu yra dideli hemorojiniai mazgai, tuomet išsiskiria gleivių, kurios dirgina tarpvietės odą bei sukelia niežėjimą.
4. laipsnio hemorojiniai mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos ir sukelia niežėjimą, skausmą bei deginimą. Taip pat pastebima žarnų turinio likučių, kartais pasireiškia stiprus uždegimas. Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai jau nepagydomi vaistais, reikalinga hemorojinių mazgų operacija.
   Skiriamos pagrindinės hemorojaus atsiradimą skatinančios priežastys: vidurių užkietėjimas, ilgalaikis sėdimas arba stovimas darbas, dažnas stanginimasis tuštinantis, nėštumas (moterims hemarojus atsiranda ne tik nėštumo metu, bet ir po nėštumo), sunkumų kilnojimas (dažna sunkumų kilnotojų vyrų problema), venų vožtuvų nepakankamumas, antsvoris, vyresnis amžius, paveldimumas ir kt.
   Hemorojinių mazgų gydymas dažniausiai būna chirurginis. Jeigu hemorojiniai mazgai yra dideli ir gydymas vaistais neefektyvus galimi keli chirurginio gydymo metodai:
   • ligatūros (ant hemorojinio mazgo uždedamas specialus guminis žiedas, mazge nutrūksta kraujotaka ir jis per kelias dienas išnyksta);
   • koaguliacija infraraudonaisiais spinduliais, lazeriu ar elektra;
   • skleroterapija (aplink hemorojinį mazgą suleidžiamą specialaus medikamento, dėl kurio kraujagyslės sklerozuoja ir mazgas sumažėja);
   • hemoroidektomija (hemorojiniai mazgai pašalinami operacijos metu, naudojant vietinę nejautrą arba narkozę. Hemorojinių mazgų operacija atliekama tuomet, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus. Operacija trunka nuo 30 min iki 1 val. konkretus operacijos metodas parenkamas individualiai. Per operaciją išangės kanalas išplečiamas ir specialiu instrumentu pašalinami pakitę hemorojiniai mazgai.

Jeigu Jus kankina panašūs simptomai ir kyla įtarimas, jog sergate hemorojumi, kad ir kokia nemaloni ši liga, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau užkirsti kelią ligos progresavimui. Jums tinkamiausią gydymo metodą paskirs gydytojas.