Nėštumas – tai fiziologinė moters būklė, tačiau tuo metu nėščioji patiria ryškių antropometrinių, kūno sudėjimo, medžiagų apykaitos, vidaus organų topografijos pokyčių. Šie pokyčiai yra fiziologiniai, tačiau jie gali suaktyvinti ir iki nėštumo buvusias lėtines ligas bei turėti įtakos moters patologinėms būklėms.
Hemorojus po gimdymo yra dažna pagimdžiusiųjų moterų problema (jis gali atsirasti nėštumo metu ir po gimdymo). Nėštumo metu vaisiui augant didėjanti gimda spaudžia žarnyną bei kraujagysles. Tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstovis, todėl po tiesiosios žarnos gleivine gali susiformuoti hemorojinių mazgų (gimdymo metu stanginantis mazgai gali iškristi į išorę). Išangė paburksta ir patinsta. Šie simptomai ypač išryškėja antroje nėštumo pusėje nuo 7 nėštumo mėnesio.
Moterims nėštumo laikotarpiu pasikeičia įprasto gyvenimo sąlygos:
- mažėja fizinis aktyvumas;
- pasikeičia mityba;
- padidėja svoris;
- dažnai užkietėja viduriai ir pan.
Svarbiems moters fiziologiniams pokyčiams daro įtaką auganti gimda, nes ji užspaudžia venas ir kraujo apykaita pakinta, o gimdant, vaisiaus stūmimo metu, kraujas venose dar labiau suspaudžiamas. Pagrindiniai požymiai perspėjantys apie hemorojų, tai – skausmingas tuštinimasis, išangės niežėjimas ir skausmas, kraujuojančios išmatos iš išangės, hemorojiniai mazgai ir kt.
Rizika susirgti hemorojumi moteriai didėja su kiekvienu gimdymu. Nėščiųjų ir moterų po gimdymo hemorojaus gydymas gali būti veiksmingas tiek pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, tiek itin sudėtingomis. Tai priklauso nuo organizmo ir ligos stadijos. Rekomendacijų, kaip gydyti hemorojų yra pačių įvairiausių:
- gydymas žvakutėmis;
- gydymas vaistais, tepalais (dėl vaistų paskyrimo, būtina kreiptis į gydytoją, nes kai kurių vaistų sudėtyje yra medžiagų, netinkančių nėščiosioms ar jau vaikučių susilaukusioms mamoms);
- guminių žiedų ligatūra;
- skleroterapija;
- hemorojaus operacija.
Kiekvienai moteriai pajutus hemorojaus simptomus svarbu iš karto kreiptis į gydytojus specialistus, nes bandydamos pačios diagnozuoti ligą savarankiškai gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti specialistams.
